Forumas

«1 4 57 Kitas »

Emma

6 m. 6 mėn.

10 m. 2 mėn.

14 m.

2012.12.12 12:20 (prieš 11 m.)

Palaukit, kaska cia mes painiojam gyvenimas kartu del pinigu, del to, kad nera kur iseiti ir t.t., tai toli grazu nereiskia, kad aukojamasi del vaiko gyvenimas del vaiko yra tuomet, kai iseiti turi kur, kai finansai ne problema, bet nemyli to vyro, kuris, kaip ir tu myli jusu vaika! Ir nesiskiri, nes bijai iskaudinti ta maza zmogeliuka. Aukojiesi tik del jo, kad nepatirtu streso, kad matytu abu savo tevus ir t.t, o ar tai gerai, ar blogai, cia kita diskusija.

1
Lapaitea

Ieva 3 m. 6 mėn.

Ema 10 m. 2 mėn.

Tomas 11 m. 8 mėn.

2012.12.12 13:28 (prieš 11 m.)

mamukas212 parašė:
Tiesiog įdomi jūsų nuomonė apie tokį gyvenimą, ar pritariat tokiam elgesiui ar ne?
gal yra tokių pačių mamų?
Pas mane taip yra,kad vyro nemyliu,nejaučiu jam aistros, tačiau esu su juo tik dėl vaikelio, kad užtikrinčiau jam gerą ateitį.

Tik del vaiko (-u) gyventi su vyru ne tik kad nereikia, bet ir neteisinga, tiek vyro, tiek vaiko, tiek jusu pacios atzvilgiu. Vaikai yra protingi jie mato ir jaucia, kad kazkas negerai. Manote matyti barnius vaikui yra naudinga? Manote taip gerai formuojamas vaiko poziurys i zmoniu tarpusavio santykius? Kokius jausmus ir kokius santykius jis paskui supras tinkamus? Ar vaikas sugebes kitiem zmonem jausti pagarba, kai jus jos nerodote? Nesmerkiu jusu, nes visada sunku priimti sprendima ir viska pradeti is naujo, taciau ar tikrai manote, kad dabar elgetes teisingai? Savo elgesiu, bendravimu formuojame vaiko suvokima, vertybes, todel gerai pagalvokite, kokiu zmogum norite matyti savo vaika. Visakeriopos jum sekmes ir stiprybes.

1
Cassiopea

Santina 8 m. 5 mėn.

Deimantas 10 m. 2 mėn.

Arijanda 12 m. 10 mėn.

Lukas 19 m. 6 mėn.

2012.12.12 15:15 (prieš 11 m.)

M@rg@rit@ parašė:
o tai kaip tikrasis tevas jautes? kad jo busimas vaikas primetamas kaip kito.. na cia ir nereik noret, kad butu lengva suprast o gyvent del pinigu tai kaip.. daugelis sakytu kad na gal ir nieko, bet kas tai yra, parsidavinejimas tas pats.. o va ta, kuri parsidavineja, tai jau nei viena nenori but pavadinta

Jis puikiai zinojo kas ir kaip yra, o ir pats tuo metu turejo seima, taciau vis sakydavo, kad ateis momentas kai gyvensim.Jo sunus kur turi su kita irgi turi ne jo pavarde.Maniskis zinojo, kad noriu duoti dukrai jo pavarde, bet vat istatymai pas mus tkie, kad dabar tenka per teismus eiti, kad gaut tikro tevo pavarde. Zinojo kokia situacija yra, koks mano ex ir kiek galejo, tiek rupinosi manimi.
Tik vat nesupratau prie ko cia parsidavinejimas? Lengva pasmerkti kai nera zinoma visa istorija, nera zinoma kaip kas buvo nuo pat pradziu ir t.t
2012.12.12 15:22 (prieš 11 m.)

Gyventi tik dėl vaiko yra visiška nesąmonė. Vaikas užaugs, išeis, o gražiausi metai jau nebesugrąžinami bus. Pati ilgai svarsčiau kaip pasielgti, nes ir buvo gyvenimas velniai žino dėl ko. Džiaugiuosi, kad pasiryžau naujam gyvenimui. Reikia daug vidinės stiprybės, drąsos... Bet viskas įmanoma. Tik viskas užtrunka... Pripažinti sau, kad nemyli, bandyti lopyti santykius, kalbėtis, nuspręsti... sunkiausia pasakyti, ką nusprendei. Praėjau visa tai.
Galvojant apie vaiką... Manot vaikas nejaučia, nemato kaip ir kuo gyvena tėvai? Ar tokį vaizdą apie šeimą norite, kad jis susidarytų? Aš norėjau, kad mano vaikas matytų tikrą gyvenimą, nesuvaidintas emocijas. Nelengva buvo. Bet dabar dukra mato kokia turi būti tikra šeima, kad joje turi būti meilė, pagarba, supratimas, palaikymas...

1
Ingrida012

Aivaras 12 m. 3 mėn.

2012.12.12 15:34 (prieš 11 m.)

Cassiopea parašė:
Jis puikiai zinojo kas ir kaip yra, o ir pats tuo metu turejo seima, taciau vis sakydavo, kad ateis momentas kai gyvensim.Jo sunus kur turi su kita irgi turi ne jo pavarde.Maniskis zinojo, kad noriu duoti dukrai jo pavarde, bet vat istatymai pas mus tkie, kad dabar tenka per teismus eiti, kad gaut tikro tevo pavarde. Zinojo kokia situacija yra, koks mano ex ir kiek galejo, tiek rupinosi manimi.
Tik vat nesupratau prie ko cia parsidavinejimas? Lengva pasmerkti kai nera zinoma visa istorija, nera zinoma kaip kas buvo nuo pat pradziu ir t.t

Kaip is muilo operos scenarijus.... Cia tikrai tikra istorija, nes kaskaip labai nerealiai skamba...
Cassiopea

Santina 8 m. 5 mėn.

Deimantas 10 m. 2 mėn.

Arijanda 12 m. 10 mėn.

Lukas 19 m. 6 mėn.

2012.12.12 15:41 (prieš 11 m.)

Ingrida012 parašė:
Kaip is muilo operos scenarijus.... Cia tikrai tikra istorija, nes kaskaip labai nerealiai skamba...

Taip, tikru tikriausia kuri truko 2m. ir atejo svente i musu kiemus.Nematau reikalo sekti kazkokios pasakos apie savo gyvenima.
Oj, jei as ja nuo pat pradziu papasakociau, tai visai arti serialo butu.Visi draugai net sake, kad apie mus reik seriala kurti.
Emma

6 m. 6 mėn.

10 m. 2 mėn.

14 m.

2012.12.12 15:51 (prieš 11 m.)

Cassiopea parašė:
Taip, tikru tikriausia kuri truko 2m. ir atejo svente i musu kiemus.Nematau reikalo sekti kazkokios pasakos apie savo gyvenima.
Oj, jei as ja nuo pat pradziu papasakociau, tai visai arti serialo butu.Visi draugai net sake, kad apie mus reik seriala kurti.

Bet istikro, kad kuo maziau tokiu serialu butu
Cassiopea

Santina 8 m. 5 mėn.

Deimantas 10 m. 2 mėn.

Arijanda 12 m. 10 mėn.

Lukas 19 m. 6 mėn.

2012.12.12 15:59 (prieš 11 m.)

emma parašė:
Bet istikro, kad kuo maziau tokiu serialu butu

Tai jau tikrai, nes tokie dalykai labai skaudus, sunkus ir varginantys.Ypac tas laukimas kada viskas pasibaigs ir kada busim kartu. Per tuos du metus kol galiausiai viskas baigesi ir gyvenam kartu, tarp musu buvo visko - ir pykciu ir issiskyrimas ir pavydo, o kitiems tik beliko is sono stebeti ir laukti kuo cia viskas pasibaigs. Ir tas "serialas" prasidejo per vienus musu bendrus draugus, nekalto baliulko metu.
Ingrida012

Aivaras 12 m. 3 mėn.

2012.12.12 16:00 (prieš 11 m.)

emma parašė:
Bet istikro, kad kuo maziau tokiu serialu butu

Tai jau tikrai

Ir dar, kad maziau butu tokiu istoriju kuriuose iskyla klausimas skirtis ar ne...
Cassiopea

Santina 8 m. 5 mėn.

Deimantas 10 m. 2 mėn.

Arijanda 12 m. 10 mėn.

Lukas 19 m. 6 mėn.

2012.12.12 16:07 (prieš 11 m.)

Ingrida012 parašė:
Tai jau tikrai

Ir dar, kad maziau butu tokiu istoriju kuriuose iskyla klausimas skirtis ar ne...

Pas mane tai jau praejus keliems metams po santuokos tokios mintys buvo kilusios.Pirma karta apie skyrybas pagalvojau kai sunui buvo truputi daugiau neu metukai ir kuo toliau, tuo ta mintis vis labiau istrigo i galva ir kai galiausiai ryzausi (aisku, dar neissiskyrusi, nes del mazosios tevystes nugincyjimo ir nustatymo teismai vyksta) mano ex ta diena prisiliuobes pasake mano draugei - "tegul eina", o po savaites atbego prasyti, kad grizciau, neva jis myli mane ir pasikeis, bet kai pasakiau, kad nebetikiu jo pasakom, tai jis tada - bent jau del vaiku tada gyvenam, nes vaikams reik abieju tevu ir pasak jo, jis buvo pasiryzes uzauginti ir mazaja, bet man tokio auginimo, kaip jis augino savo paties sunu tikrai nereikejo ir dabar savo pasirinkimo nesigailiu, nes niekas manes neizeidineja, nekelia ranku, nesiuntineja ant triju raidziu, nepuola skambinti mamytei savo del menkiausio pirstelejimo, nejuodina kitiems, o dabar mane tiesiog ant ranku nesioja ir visa kita. Gyvenu dabar kaip rojuj.