Forumas

12 Kitas »

Baliuke

35 sav., liko 39 d.

2021.01.15 17:57 (prieš 1 mėn.)

Sveikos, mamos

Visų pirma, tai niekada negalvojau, kad rašysiu į forumą apie savo problemą, bet jau matau, kad mintys mane "uzvaldyt baigia". Labai norėčiau išgirsti iš galbūt tokią pačia problemą turėjusių mamyčių, kurios pagimdė ir viskas buvo gerai, arba iš mamyčių, kurios taip pat nerimauja.
Esmė tokia, jog laukiuosi, esu trečiame trimestre. Su vyru santykiai geri, neštumas planuotas, neštumo eiga taip pat labai gera, kaip ir nebūtų prie ko prikibti.
Bet... Mane vis kamuoja įkyrios mintys apie vaikelio sveikatą. Ir jau pačiai pikta ant savęs kaip as nebesusivaldau. Jau 12 sav buvau pas genetikę bei dariausi NIPT, kurie parodė, jog vaikeliui viskas gerai, atitinka normas. Tada lyg ir tas nerimas nuslopo iki antro trimestro vidurio, kada pradėjau galvoti tarkim apie autizmo sutrikimą vaikams. Prisiskaičiau kazkur, kad jis zymiai daznesnis berniukams, (laukiuosi berniuko), ir kazkaip nuo tos akimirkos mano mintys vien apie tai. Kazkokios ikyrios mintys... Atrodo naktį net prasibundu, ir vis pagalvoju...Pradedu sapaliot, kad aš tokia silpna, ir neištverčiau tiesiog... Labai stengiuosi nuvyti mintis šalin, pradedu glostyt pilvuką, šnekėti su mazyliu, bandau uzsiprogramuoti kaip sakant, jog viskas bus gerai, ir man tiesiog baisu. Buvau ir pas psichologę Vilniuje porą kartų, bet nieko ten per labiausiai nepadėjo. Tiesiog sakė, čia normalu, hormonai ir pan. Maniau labiau padės.
Zodziu... Aš taip noriu mėgautis neštumu, bet ta įkyri mintis atrodo suvalgys mane. Atrodo jokių rizikos faktorių nėra. Man 27 vyrui 29 metai. Pirmas vaikas ir tikrai lauktas. Kartais atrodo nu nusišausiu Taip pat, jeigu netyčia perskaitau kokia baisią istoriją, ar per TV parodo kazką su vaikiukais ar mazyliais, irgi tai kokią savaitę neišmetu iš galvos...
Šiaip iš prigimties esu jautresnė, pergyvenu dėl tėvų, senelių sveikatos, vyro ir pan.. Bet tikrai ne tieek paranojiškai kiek dabar dėl vaikelio. Atrodo suprantu iš šalies, kad nu kas per nesamone, ko aš čia tiek galvoju.... bet tiesiog norisi išsikalbėti, gal dar kuriai taip yra? Aii, o kai pradedu galvoti, kad savo mintimis pakenksiu vaikui, išvis galiu išeit iš proto. Todėl prašau nerašykite, kad "tu pakenksi su savo tokiom mintim", arba tai virs realybe
Labai norėčiau išgirsti pozityvių istorijų, gal tai man padėtų

P.S. kalbėjau ir su vyru apie savo mntis, jis man liepė nebesapaliot ir maziau forumų bei TV ziurėt. taip, kad kreipiuosi į forumo mamytes, tikiu, kad tokių bailiukų atsiras ir daugiau? Tikrai jau darosi pernelyg sunku su tom mintim...

Ačiū, jog skaitėt
Dimamytė

37 sav., liko 24 d.

Dukra 8 m.

2021.01.15 18:21 (prieš 1 mėn.)

Aš tave puikiai suprantu. Aš išvis turėjau baimę gimdyti antrą kartą( pirmagimė visa nėštumą buvo viskas gerai, o gimė 2410 kg ir turėjo smegenėlėse višta apie tai man juk turejo pasakyt, kai laukiau, bet deja.., žinoma dėl svorio problemų nebuvo tiesiog gimė maža nes ir aš vos didesnė gimus buvau, cistos ir išnyko 3 mėn🙂) bet tokia baimę įvarė, kad pastoti su antru planavau tik po ilgo laiko. Su vyru buvom sutare, kad kai bus 30 metu arba bus dar vienas arba daugiau nebe. Noru pastoti jau degiau, vyras ir labai norėjo ypač kai aplinkoje gimė itin daug vaikučių. Tad įveikus savo baimę, tada pradėjom planuoti( ir tada nutiko tai, kad gražiau save nebe dėl sveikatos mažylio, o dėl to kad taip ilgai laukiau, ir kas jei išvis nepastosiu..)
Pastojus ir džiaugiausi ir bijojau, laukiau su vyru 12 sav genetinės patikros ( vyras nuteikineju, jog viskas bus gerai, kad mažiau stresuociau, kaip bus taip).
Mane baimė aplanko kasdien, o kas jei.. Kol ne laikysiu ant rankų, tol nebūsiu visiškai atsipalaidavus.
Bet žinai ką supratau? 🙂 Kad jaudinsiuos visa laiką, dėl visko, nes kai gims, gal veliau kokios ligos atsiras. Niekad negali žinoti ir to suplanuoti.
Turiu dukra beveik 8 metų, ir aš visad stresuoju, kai ji suserga, kai jei kažką skauda, kaip jei sekas kažkur bunat vienai..
Stresuoju, nes esu mama,o mama dėl savo vaiko atrodo padarytu viską.
Tad man ir visokių minčių kyla, stengiuosi jas vyti kuo tolyn, ir mąstyti tik pozityviai. 🙂 To linkiu ir tau.

4
anitavaida

Anita 1 m. 8 mėn.

2021.01.15 18:28 (prieš 1 mėn.)

Labai jus suprantu,aš lygiai tokia pat jaitruolė neštumo metu lankiausi net pas du ginekologus ir dar genetikus,bet visą neštumą į galvą lysdavo visokios negeros mintys prisigalvodavau visokių dalykų -bet kas tiesa tai mažiau į forumus ir į mamyčių grupes reik lyst,nes ten tiek visko gali prisiskaityt 🤦‍♀️🤦‍♀️🤦‍♀️🤦‍♀️
Siaubas kažkoks o kai pagimdžiau ir per pirmas 30-40sec vaikas nesuverkė aš vos ne su isterija klausiau ar viskas gerai ,bet viskas buvo gerai..
Paskiau dar sekė monetas apie staigias kūdikių mirtis,tai išvis pirmą mėn nemegojau daugiau nei vaikas nez vis kėliausi jo tikrinti ,bet paskui su laiku matyt rimo hormonai ir viskas kažkaip savaimę atlėgo..
Taip yra su tais pirmasiais kartais tiesiog viskas nauja ir nežinomybė žudo,bet viskas bus gerai jums ir jūsų leliukui ❤️Geriau pasimokykit kaip teisingai kvepuot ir malšint skausmą gimdymo metu,kaip taisiklingai žindyti mažyli. ❤️nupirkit mažyliui kanors gražaus ir laukite

3
pupa19

Milita 9 mėn. 1 sav.

2021.01.15 18:41 (prieš 1 mėn.)

Mano neštumas buvo lengvas.
Bet iki 25sav aš pergyvenau baisiai bežinau kodel bet buvo jaudulis, 25sav atsiduriau Santiriškese nes maniau kad man pries gimdiminis prasidejo rausvos ir poto raudonas kraujas pasirode kol nuvaziavau iš manes pasiticiojo kad nieko nera ir as prisigalvoju nors matesi kad ant ikloto buvo kraujo bet niekas į tai neatsizvelge pasake kad viskas gerai. Po to kazkaip aprimau vis sau kartodavau ir vyrui atsibosdavau su savo svajonem kad va (manem kad berniukas nes visa laika slepesi) sakydavau gims berniukas sveikas nuostabus panašus į tave. Bet anyta man buvo riezusi kad gims nesveikas invalidas. Bet as tiesiog paverkiau kampe ir susiemiau vel i tas mintys kad viskas bus gerai. As dirbau su vyru prie cheminiu automobilio iki 7men su ta mintim viska darydavau kad viskas bus gerai. Taip atejo ta diena 40sav ir 1diena pagimdziau per pusvalandi 3750g ir 54cm dukryte buvau laiminga ir širdis dziaugesi kad sveika gyva. Tai mano pirmas vaikas pamenu kaip uždejo ant krutines verkiau glosciau ja ir sakiau va Mūsų princese vyras sugalvojo varda kaip gulejau jau gimdykloj su dukryte rankose tos kelios min buvo tik parasiau jam kad sugalvotu varda ir jis pirma pasitaikiusi sako Milita tinka sakau tinka. Ir va Militai 8men tuoj.
Bet linkiu kad nebutu blogu minciu ir blogu akiu saugokit save ir pilvelio gyventoja su nuostabiomis mintimis pieškit šokit ka as veikiau paskutiniais men tikrai nuramina kazkokie nusiraminimai ar tai muzika, spalvinimas,piešimas, šokiai tikrai nugano visas blogas mintis👍🥰

1
Kristaline007

Neitas 1 m. 6 mėn.

2021.01.15 18:52 (prieš 1 mėn.)

Mamos visą likusį savo gyvenimą pergyvens ir nerimaus dėl savo vaikų. Mano nėštumas buvo kažkokia pasaka mano gyvenime, bet vis tiek daug visko lindo į galvą. Aš taip pat lankiausi pas du ginekologus, kad būtų ramiau. Vis prašydavau echo daryt, tikrinti ar viskas gerai. Galvojau gims, laikysiu rankose bus ramiau ir nei velnio, pastoviai keldavausi pažiūrėti ar tikrai kvėpuoja, maudyma paranojiškai bijojau, kad išslys, iškris. Dabar jau tuoj pusantrų metukų ir ką jūs galvojate, nėra nenormalios panikos, bet jeigu per ramiai miega, aš vis tiek patikrinu ar viskas gerai 😁
Galiu pasakyti, kad dauguma mamų labai labai ilgai dėl įvairių priežasčių jaudinasi ir pergyvena dėl savo mažylių. Svarbu neįsivaryti depresijos, viskas yra ir bus gerai. Reikia galvoti teigiamai ❤️❤️❤️

3
Bianka

Mažyliukė 2 m. 1 mėn.

Sūnelis 6 m. 3 mėn.

Dukrytė 7 m. 11 mėn.

2021.01.15 18:57 (prieš 1 mėn.)

Baliuke parašė:
Sveikos, mamos

Su kiekvienu vis labiau "šikčiojau" dėl kiekvieno judesiuko 🙈 kai pagalvoju, tai pačiai gėda, nes puikiai suprantu, kad perdėjau, bet, kai laukiesi, veikia hormonai, o dar paskaitai kur kokį straipsnį ar komentarą - nu ir viskas, panika... Laikykitės, manau visos mes daugiau ar mažiau panikuojam ir tai normalu, nes juk laukiam didziausio įvykio gyvenime, didžiausio turto. Mano patarimas - mažiau forumų, mažiau straipsnių, daugiau pozityvo, knygų apie lialiuko auginimą, zindymą, ir bus geriau... 😉 Sveikatytės jums abiems 🙂

2
zabukas

Liūtė 2 m. 7 mėn.

Liūtas 9 m. 7 mėn.

Dvynys 15 m. 8 mėn.

2021.01.15 18:57 (prieš 1 mėn.)

Visus tris kai nešiojau - bijojau apsigimimų gimus būdavo lengviau. Bet ir dabar vis atsiranda nuogąstavimų kad ir šiandien - grįžo vidurinis sušalęs ir sušlapęs iš lauko, o aš jau bijau, kad sirgs

1
Svajonėbegalinė

30 sav., liko 75 d.

2021.01.15 19:44 (prieš 1 mėn.)

Oi, tų baimių visad pilna....aš šiuo nėštumo laikotarpiu panašiai jaučiuosi....baimės, po echo ir gydytojų trumpam aprimstu, po to vėl...o dar jeigu paskaitau forumą, tai visad randu ką sau pritaikyti ir vis naujų baimių... Pvz., paskutinis mano stresas, dėl priscos rezultatų vertinimo, paskaičius kaip kitai narei buvo, graužiausi, kad nipto nedariau ir t.t. Tad linkiu sau ir visoms stengtis giliai kvėpuoti, susitarti su savimi, mėgautis laukimu kiek įmanoma ramiau ir kuo mažiau skaityti forumus 🤞

4
amberiukas

4 mėn. 2 sav.

2021.01.15 22:01 (prieš 1 mėn.)

Baliuke parašė:
Sveikos, mamos

Visu pirma, tai kokiu pagrindu jus lanketes pas genetikus ir daretes tyrimus? Pagal amziu nepriklauso, nebent yra kazkokios rizikos. Man pastojus buvo 31 metai, vyrui 27 metai, jis turi apsigimima, del jo nusiunte pas genetikus, bet kaip gydytoja ir genetikai sake tokio apsigimimo nerodo jokie tyrimai, tai nereikia ir jaudintis. Visada visi tyrimai geri, tai kazkaip rami buvau... Budavo, kad kokia mintis islenda, o kas jeigu, bet as save valdziau paskutinemis dienomis pries gimdyma nuejau i baznycia ir uzdegiau zvakute prasydama, kad butu sveika ir grazi Kai gime iskart neverke, tai ziurejau su tokia didziule baime kol jai nugara tryne, o kai suverke palengvejo, apskritai tas jausmas, kai jau islenda yra nenusakomas Maziau prisigalvokit ir dziaukites sita dovana, nes daugybe zmoniu negali susilaukti vaikuciu. Butu kazkas blogai, tai medikai matytu ir pasakytu. Jeigu labai erzina sitos mintys, tai pasikonsultuokit su gydytoja, galima valerijonus vartoti nestumo metu.
akirita

4 m. 2 mėn.

2021.01.16 07:51 (prieš 1 mėn.)

Baliuke parašė:
Sveikos, mamos

Man atrodo svarbu suprasti, kad nepavyks gyvenime visko sukontroliuoti. Taip, tikrai gali būti įvairių nesklandumų, kaip ir įmanomas variantas yra autizmas ar bet kas kitas. Bet kur kas didesnė tikimybė, kad viskas bus gerai. Nenurašyčiau hormonams, pastebėjau, kad kurios turi padidėjusį nerimastingumą, toms jis ir po gimdymo išlieka, ir vaikui paaugus. Sakyčiau, svarbu būtent į tai ir koncentruotis: štai mano nerimas, jis ne apie vaikelį, o apie mane, kokie dalykai man padeda nerimą mažinti, kas padeda jo nekurstyti, kaip man save pasaugoti, kaip nusiraminti. Ieškokite būdų ne nerimą auginti, o jį mažinti, reguliuoti, sąmoningai juos sau įsivardykite ir praktikuokite. Man visada būna svarbu sau priminti, kad nesukontroliuosiu visų procesų, kad paleidžiu kontrolę, atsisakau jos. Kartu su tuo - giliai pakvėpuoti. Jei nerimas priimamas kaip norma (hormonai, visos mamos nerimauja etc.) ir paliekamas savieigai, ateity tai gali būti ne itin palanku vaikui, visos suprantam, kad augti nuolat kontroliuojamam nerimastingos motinos, savo nerimą dargi laikančios norma, nėra pati smagiausia patirtis. Atsipalaiduokite, pakvėpuokite, eikite pasivaikščioti, skaitykite knygas - bus kaip bus, ne nuo jūsų tai priklauso

4