Forumas

2 3 5 6 Kitas »

Oka3

2019.09.09 20:22 (prieš 5 m.)

Perkelta iš temos Vienturtis vaikas ar daugiavaikė šeima?

Uoga parašė:
Nu, ir patys laimingi būtų, ir vaikus be tėvų laimingais padarytų. O dabar kamuojasi

nu kokia nesamone. retas kas gali isivaikint, buti iteviais... Tai skirta ne kiekvienam.

4
sentiment

2019.09.09 20:45 (prieš 5 m.)

Oka3 parašė:
nu kokia nesamone. retas kas gali isivaikint, buti iteviais... Tai skirta ne kiekvienam.

Manau, kad visi, kurie myli vaikus, gali. Patirties su vaiko įvaikinimu neturiu, bet turiu su gyvūnais - na neįmanoma neprisirišti ir nelaikyti jų šeimos nariais pagyvenus kartu ilgesnį laiką, nors su "svetimais" gyvūnais tokio ryšio nėra. Tiesiog reikia laiko ryšiui užmegsti ir tiek.

6
irmamas

4 m. 6 mėn.

B 6 m. 3 mėn.

S 13 m. 3 mėn.

2019.09.10 08:57 (prieš 5 m.)

Atrodo, kad taip lengva įsivaikinti vaikučius. Kai savą vaiką augini, tai daugmaž tinka ir kai šeima gyvena 30kvadratų butuke, o kai nori įsivaikinti, tai oho reikalavimai. Pinigai. Laikas.
Ne visi sugeba svetimus vaikus pamilti kaip savo, bet tikrai yra kas tai gali. Puiku, jei tai pavyksta ir būsimąjam tėčiui ir mamai, tą kitą vaikutį priimti kaip savo.
sentiment

2019.09.10 11:11 (prieš 5 m.)

irmamas parašė:
Atrodo, kad taip lengva įsivaikinti vaikučius. Kai savą vaiką augini, tai daugmaž tinka ir kai šeima gyvena 30kvadratų butuke, o kai nori įsivaikinti, tai oho reika…

Tarkime, dabar sužinote, kad gimdymo namuose įvyko klaida ir auginate ne savo vaiką. Tai sužinojus, meilė ir baigsis? Žmogus myli ne mėsos gabalą su tam tikru DNR, meilė yra kur kas labiau komplikuotas dalykas.

Jei viskas būtų taip paprasta ir "kraujo ryšys" garantuotų meilę ir tobulus santykius, vaikų namai būtų tušti, o visos šeimos - laimingos.

21
2019.09.10 20:19 (prieš 5 m.)

Nesutinku su jumis. Tikrai ne kiekvienas gali isivaikinti vaika. Gali labai myleti vaikus, bet isivaikinti tai nera viskas taip paprasta. Ne kiekvienas gali pamilti kita vaika. Ir nemanau, kad reikia lyginti. Savas vaikas, yra tavo sirdis, tavo kunas, kraujas, rysys. Viskas. As nesakau, kad svetimas vaikas negali tapti savu, bet tiesiog toli grazu ne kiekvienam. Tai sudetinga, tai daug darbo, tiek su savimi, tiek su vaiku. Kai pagimdai savo vaika, viskas ateina naturaliai. Kai isivaikini, viskas vel kitaip. Arba pvz zinote, kad isivaikintam vaikui net privalote pasakyti, kad jis nera jusu vaikas, o yra ivaikintas? Nuo pat vaikystes? Sita info is isivaikinimo kursu. As manau, kad tai jau yra pradinis barjeras pamilti vaika ''kaip savo''. Jus apie vaiko isivaikinima snekate, kaip apie kokio kaciuko, suniuko isigijima auginimui.... Sorry, bet man taip pasirode. Kad tai taip pat lengva.

10
Black_flower

2019.09.10 22:12 (prieš 5 m.)

ViVi. parašė:
Nesutinku su jumis. Tikrai ne kiekvienas gali isivaikinti vaika. Gali labai myleti vaikus, bet isivaikinti tai nera viskas taip paprasta. Ne kiekvienas gali pamilti…

Pritariu jums, tikrai ne kiekvienas gali mylėti svetimus vaikus.

2
sentiment

2019.09.10 22:33 (prieš 5 m.)

ViVi. parašė:
Nesutinku su jumis. Tikrai ne kiekvienas gali isivaikinti vaika. Gali labai myleti vaikus, bet isivaikinti tai nera viskas taip paprasta. Ne kiekvienas gali pamilti…

Blemba, jūs gal atidžiai paskiatykite, ką aš rašau? Aš tikrai nerašiau, kad kiekvienas gali įsivaikint, na bet tas, kuris vaikus "myli", tikrai gali. O jei negali, tai dar kartą pakartosiu - myli jis ne vaikus, o tenkina vaikavimosi instinktą. Arba apskritai tuščiai šneka.

Visi tie argumentai "su savu kitaip"... Tai aišku kitaip. Kiekvienas vaikas yra atskira istorija. Įvaikinimas irgi turi savo istoriją, savo problemas, bet ir savo privalumus - mano požiūriu, jei tai nėra elementari savinormalizacija, vaiko įvaikinimui gali pasiryžti tik stiprūs, didelės širdies žmonės. Ir dėkingumas jiems bus didesnis, nei savo pareigą atlikusiems biologiniams tėvams.

Be to su savais vaikais irgi visko gali būti - va jums pasiskaitymui: https://www.tevu-darzelis.lt/forumas/topic/nemyliu-savo-vaikohellp . Visi santykiai kuriasi žingsnis po žingsnio, euforija po gimdymo tikrai ne garantija, kad jūsų santykiai su vaiku bus tobuli paauglystėje, pavyzdžiui. Ir atvirkščiai.

Patikėkit, jei ant jūsų rankų atsidurtų sergantis "svetimas" vaikas ir visa atsakomybė būtų ant jūsų pečių, jums pramuštų toks motinystės jausmas tam svetimam vaikui, kad maža nepasirodytų.

Na arba nepramuštų, bet tokiu atveju sveikinu, Jūsų širdis - tobulai ledinė. Aš panašaus išbandymo net su svetimu šunimi neatlaikiau, nors plačios širdies žmogumi savęs tikrai nelaikau.

16
Harika

4 m. 6 mėn.

6 m. 7 mėn.

15 m. 1 mėn.

2019.09.10 23:29 (prieš 5 m.)

Uoga parašė:
Tarkime, dabar sužinote, kad gimdymo namuose įvyko klaida ir auginate ne savo vaiką. Tai sužinojus, meilė ir baigsis? Žmogus myli ne mėsos gabalą su tam tikru DNR, …

O aš manau, kad sužinojus, kad auginate ne savo vaiką, kiltų tikrai daug minčių ir jausmų ir nrbūtinai jie gali būti teigiami. Viskas priklauso nuo santykių bei ryšio su vaiku ( ir aš nesakau, kad būtinai gerai sutari su savo vaiku, gali kartai geriau sutarti ir su kaimyno vaiku) čia nuo daug ko prilauso. Ir jei santykiai su vaiku nėra geri, jūs niekaip nerandate bendros kalbos, ir staiga sužinote, kad auginate svetimą vaiką įdomu kokia būtų jūsų reakcija. Ar tikrai ta jūsų meilė vaikui liktų tokia kokia buvo, ar blogų santykių nenurašytimėte DNR. Gerai pagalvokit. Įsivaikinti nėra taip paprasta, betkoks kivirčas su vaiku galiausiai įtėviams gali sukelti tas mintis, jog dėl vaiko tam tikrų charakterio savybių yra kalti jo genai.

1
shaja

5 m. 2 mėn.

2019.09.10 23:49 (prieš 5 m.)

Uoga parašė:
Komentuojate tik tam, kad komentuoti - jūs, o ne aš, nes pareiškimas "nesąmonė" nėra argumentas.

Taip jus teisi, nuomones ir požiūris sutapti neturi. Kiekvienas gyvename su savo supratimu, norais ir vertybėmis. Bet patarinėti įsivaikinti, susilaukti dar vieno vaikelio, ar nesulaukti ir auginti vienturtį yra nekorektiška. Ir nesvarbu koks jūsų požiūris ir nuomone.

Taip, esame isivaikine. Mylime kaip savo biologinius vaikus ir yra viskas puiku. Bet tikrai ne kiekvienas gali įsivaikinti. Skirtumas tarp gimdymo ir įsivaikinimo didžiulis. Vaiką lauki ir nešioji 9 men, susipažinti su juo, psichologiškai pasiruoši atėjimui turi laiko. Galų gale hormonai sužaidžia taip kaip reikia. Gamta visdelto unikali tuo atveju. O įsivaikinus reikia samoningai kurti ryšį, pažinti jau suformuotą asmenybę, suvokti,kad vaikelis niekada neturės tavo bruožų (ir sunku ne tiek tau, bet pačiam vaikui). Visada jausi,kad esi antra mama ar tetis. Ir turi su tuo sugyventi. Kol mūsų vidus nurimo, reikėjo psichologų pagalbos. O vaikučio širdelė sugis dar negreitai, nes vis atgimsta prisiminimai apie pirma mamą. Ir priimti savę ir savo praeitį vaikui tikrai nelengva. Viską tai stebint širdį skaudą ir mums. Todėl ne kiekviena gali ir tikrai ne kiekvienas turėtu isisvaikinti. Ne štai psichologiškai labai sunku.

Moksliniu straipsnių ir nuorodų tikrai nekopijuosiu. Nes teoriją smarkiai skiriasi nuo praktikos.
Nemažai šeimų po įvaikinimo kursu atsisakydavo minties įsivaikinti. Nes suprato,kad yra nepasiruošę tam.

O nemandagus komentaras jums buvo adresuotas, todėl kad ir jus familiariai kreipėtės į manę.

9
black panther

Silvija 8 m. 1 mėn.

Sofija 12 m. 8 mėn.

2019.09.11 14:43 (prieš 5 m.)

Oj maciau buvo labai ilga diskusija. Tiesa pasakius mes globojom viena mergyte 4metus, kol mano drauge buvo numetusi. Ji mus vadino tevais. Tik oficialiai nebuvom susitvarke, bet poliklinika, visi kaimynai puikiai zinojo, kad ja auginu. Meile buvo vienoda abiems mergaitems. Mano vyras ir visiskai neskirste mergaiciu. Per atostogas leidzia pas mus kiti vaikai, kuriuos labai mylime. Kriksto dukra visada apiperku. Vasara nuejom i parduotuve ir leidau rinktis ka nori, kol tevai po barus tusinosi, tai mergytei buvo sokas, kad leidau dzinsinius sortus isirinkti kurie net 10svaru kainavo. Mergyte dar ilgai vis svaiciojo, kad tokia kaina ju didele. O apie sukneles, maikutes iki siol labai dziaugiasi. Mergyte turi vyresni broli, tai visada bandom ir ji nustebinti. Ir tikrai pernai vasara apsiblioviau, kai krikstodukrai pirkau TY zaisla ir jis taip ziurejo ir pasiuliau ir jam isirinkti, tai berniukas 13 metu asarojo, kad cia jo pirmas minkstas zaislas. Visa laika budamas pas mus ji vis gloste. O as neislaikiusi tikrai blioviau. Gyvunai taip uzpildo kazkiek ta tustuma, bet vaikai, net svetimi suteikia daug dziaugsmo.

7