Sveikos. Nezinau, ar as cia pavydi savo maziuko atzvilgiu ar kas, bet jau is nervu ir uzmigt siandien nebegaliu. Grizom is vyro gimines ir kuo toliau, tuo labiau nebenoriu vaziuot ten su leliuku.. Nes jie visi kaip isproteje apspinta maziuka ir as ji tik atgaunu, kai jam valgyti laikas, nes maitinu pati. Jei nemaitinciau, tai itariu, kad ir buteliuka plestu is mano ranku, kad ji pamaitint.. suprantu, kad tai ju anukas, pasiilgsta jo, nes mato kas dvi savaites (kas mano akimis nera taip labai retai), bet mano maziuka taip nutampo, kad man gaila net ziuret, o nenoriu but ta bloga marti, kuri tiesiai sviesiai i akis sakytu 'palikit vaika bent trumpam ramybej'.
Buna pakviecia i gimtadieni atvaziuot, tai ta diena jau pradeda atakuot zinutemis ir klausinet kada isvaziuosim, ar jau vaziuojam, kada jau busim.. vos spejus prisiparkuot duris jau atidaro ir griebia is ranku kedute su kudikiu ir dumia tiesiai i svetaine ji issimt is kedutes. Ir tuomet prasideda kelione per rankas: tai mociute, tai senelis, tai vyro brolis, tai sesuo. Pastaroji is vis kaip isprotejus, pradeda sakyt 'mano maziukas', 'mano brangutis', tai viena kart jau neistveriau ir sakau kad mano. Puola kojinytes numaut ir pedutes buciuot arba pasiima vaika ir iseina i kita kambari, kad man ieskot net tenka kur jie ilinde.
Vaika gaunu tik kai jis jau verkia is alkio, einu ji maitint, tai sesuo visad ateina uz keliu min paziuret ar 'mums viskas gerai' gal 'nuobodu mum dviese',o gal ji gali padet vaikui atsirugt🤐 . Tik baigus maitint tuoj prisistato 'duok man panesiot'. Ir taip vaikas isbuna po 2-3 val ant ranku, net zirzdamas nuo nuovargio. Tuomet bandau mandagiai paaiskint, kad jis megsta karts nuo karto sau ramiai pagulet ir su savo barskuciais pazaist, kojytem pasispardyt, o ant ranku to negali padaryt. Tai apsimeta, kad negirdi, ir toliau nesioja, arba paguldo porai minuciu, tuomet prisistato mociute su savo 'niu maziuk, ateik pas mane'. Ir vel vaikas irzlus, o ji ' kazko siandien jis nera toks linksmas kaip anksciau'.
As vel bandau paaiskint, kad per daug zmoniu, jis pervarges nuo ranku, o jie apsimeta kad nesupranta ir bando ramint vaika vel ant ranku. Buna kad ir ciulptuka ikisa i burna, kad tik neniurzgetu, taip daznai ir maitinimo laika man pavelindavo, nes as nematydavau, kad jis su ciulptuku.. o jei ant ranku uzmiega, tai ir laiko gleby kol ismiegos. Siandien jau su vyru susipykau beveik, kai maitinau ten maziuka, o jis toks irzlus ir pervarges buvo nuo tu ranku, gi jam tik 3 men, tik pradeda galvyte laikyt ir turi tiek valandu ant ranku staciai prabut.. tai vyras sako tu jiem pasakyk, tiesiai sviesiai, kad 'prasau paguldykit vaika pailset', nes uzuominas jie ignoruoja..bet tai juk jo seima, o as tapsiu tik bloga, jei taip pasakysiu..
sesuo jau daug metu bando nesekmingai susilaukt vaiku, bet jau kaip ji svetimus vaikus visus nori turet, tai jau net nesveika man atrodo. Kai tik gime, iskart i ligonine norejo atvaziuot, nors buvau as 30 val be miego, tai siaip ne taip susitare, kad bent kita diena atvaziuot galetu. Jos tokie juokai buvo dar kai vaikas 2 sav net neturejo: 'palikit man ji savaitei arba bent nakciai'. Na jo sakau, o kaip maitinsi? Tai sako pritrauk pieno kelis litrus🙄 tai pagalvoju, ar as karve, kad kibirais piena pripumpuociau🤨
nu zodziu, griztu ir jauciuosi kaip vaiko kelias dienas nemacius 😐 nu nezinau, bet mano seima kazkaip netampo taip vaiko, pasnekina, panesioja kelias minutes ir visad prie manes buna vienam kambary. Ar cia jum taip normalu atrodo ir as tureciau dziaugtis, kad jie mano vaika 'taip myli'?