Lb priklauso nuo visumos. Gerai jei viskas tik is didelės meilės, bet būna ir kita pusė, kai tos meilės per daug ar tą meile bandoma kištis tarp vaikų ir mamos. Patikėkit ir taip būna. Mano anyta tikrai lb myli vaikus, atrodo ir mane myli, bet jos ta iškreipta meilė būna ir koją pakiša. Negaliu labai bart vaikų, nes tuoj įsikiša arba tiesiog tuoj išgirsti, kad guodžia. 'nuva mama barė, juk tu gera mergytė', arba 'nedaryk nes mama pyks'. Nu žinokit žudo mane tokie cirkai. Vaikai tuoj pasikeičia, issiderina. Mamos pozicija sumenkeja. Taip močiutė nori įsiteikti, bet reikia gražiai tai daryti. Jei kažko negalima, tai negalima, nes tai pavojinga, kad tai reikia daryti, o ne todėl, kad mama neleidžia ar pyks.
Va kol pati tokiu 'meilių' nepatiri, tai ir atrodo, kad tiesiog nežino ko nori mamos.
Vaikas
ir vyras nera meme, jis taip pat savo seima myli ir as tikrai nenoriu ju kirsinti, tik kad ir jam tenka kartais uzrekt 'kad nekiskit visi savo veidu jam prie nosies vienu metu' aisku nieks nepyksta uz jo pasakymus, nes gi savi ir iprate jie taip bendraut, bet as dar negaliu sau to leist, jo giminei ka kaip daryt isakynet 🙂
Po 12 metų tai tikrai kaip pirmas anūkas 
as tai dabar jau tikrai nuvaziuoju pas anyta pailset. Kai tik savaitgalis taip ir klausineju vyro kada mes cia zadam aplankyt jo tevus 
tas didelis kisimasis tik su pirmu vaiku buvo,paskui kazkaip nurimo pamate,kad viskas gerai pas mus,o ir as per tiek laiko,jau ismokau ramiai pasakyt jai,jei man kazkas nepatinka jos elgesyje su vaikais,tai taip tiesiai sviesiai pasakau,kad nedarytu kazko. Ji aisku dazniausiai dar neklauso,pasigincijam,bet taip ir pasibaigia kai nelaikai piktumo,o viska ramiai issakai viens kitam.
Todėl važinėsiu iki gimdymo.
