Mes taip pat turim beda - musasi. Sunku graziai aiskinti, tenka ir rimtai barti. As meginu susidelioti prioritetus. Tarkim man labai svarbu, kad vaikas nebegtu i gatve, kad nesimustu ir dar viena tokia nesamone - neznaibytu man papu. Mazdaug ties tuo esu susikoncentravusi, kad cia galiu rimtai uzrekt, t.y. pakelt tona. O tokiems dalykams, kaip lipimas i balas, zaislu betvarke, pripiesimas ant stalo, maisto spjaudymas, taskymasis vonioje, rubeliu issitepimas, griuvimas ant zemes verkiant, siaip zaislu metymas ir pan. mano supratimu man yra pakeliama nasta ir del to as nerekiu, stengiuos nereaguoti, bet pati nuleidus gara eiti tvarkyt na ir paklausti ar pasiulyti jam man padeti. Buna, kog noriai padeda, buna jog lekia kitur. Bet tai ir amziaus klausimas - as ir nesitikejau, kad metinukas tvarkysis savo betvarke. Tik va sioj vietoj svetimoj aplinkoj mums sunkiau, kur svetimos taisykles,.svetimi daiktai ir daug kas negalima. O si zodi as samonngai vengiu vartoti ten, kur is esmes galima, bet as nenoriu. Sakau tik va tais kritiniais man momentais - gatve, musimasis papai. Ir as guodziu vaika. Visada. Nesoku iskart, nors daznai ir taip buna, bet nesvarbu ar jis nepaklause manes ir del to uzsigavo, ar as ji pati apibariau ir del to verlia,.ar kitas zmogus ji apibare - verkia, eina glaustis prie manes ir as guodziu. Nurimstam ir toliau gyvenam sau, lyg nieko nebuve. Ismoko jie ta pamoka ar ne, kad ten geriau nelipti, bet as noriu kad jis ismoktu ir ta pamoka, kad jis man labai rupi - ir geras, ir blogas. Kita vertus, as nesugebu kitaip, net jei ir tai blogai, kaip darau.
Na cia griztant prie temos, kur kazkuri parase, kad galima butu pailseti pasisamdzius aukle kelioms valandoms, bet mama nesugeba pasitiketi auklemis. Taip pat ir as. Todel nusiraminti, kuomet vaikas isveda is kantrybes privalau. Poilsis ir rami galva, kuomet pvz yra ko valgyti, mokesciai sumoketi, nereikia strimgalviais darbu nudirbti, yra geriausias laikas, kai galiu ramiai reaguoti i vaiko "nesamones".