Amelia9 parašė:
Sveikos, perskaičiau nemažai forumo ir apie staigų ir apie lėtą nutraukimą, viską logiškai atrodo suprantu, bet...
Žindymo nutraukimas jūsų problemų neišspręs, gali tik pabloginti padėtį arba tiesiog esama padėtis įgaus kitą veidą. Kaip nutraukti žindymą švelniai, nepatarsiu. Dukra nusijunkė trijų su trupučiu. Naktinio žindymo nutraukimo arba migdymosi su žindymu nutraukimo technika (švelni, bet ilgai trunkanti) labai gerai aprašyta knygoje "Precious Little Sleep". Visos knygos skaityti nereikia: tik įžangą ir paskui pagal rodyklę skaityti skyrius pagal vaiko amžių.
Kas gresia su miegu, nutraukus žindymą. Tikėtina, kad vaikas ir toliau neramiai miegos, nes dabar toks amžius, kad greitai išsiblaško. Tai ir žaidžiant ilgai nesusikaupia, bet ir miegant nuo kiekvienos smulkmenos bunda. Reiks ir toliau padėti užmigti nakčiai, ir toliau padėti užmigti vidury nakties. Tik užmigimui reikės kitų priemonių: supimo, karvės pieno, pieno pakaitalų ar mišinuko.
Geležies stoka. Čia kaip gydytoja pasakysiu. Geležies trūksta ne dėl žindymo ar dėl to, kad vaikas nevalgus. Laikas pamiršti šitas bobučių pasakas apie maistą. Kai trūksta geležies, tai gali vaikas tonomis valgyti mėsą, burokėlius ir kita - nieko doro nepakelsit. Pirmiausia mažai geležies vaikas atsineša iš mamos, kai nėštumo metu mama stokoja. Dažnai pienas apkaltinamas, nes jame mažai geležies. Tačiau kaltinti reikia mišinius ir karvės pieną. Žmogaus piene yra laktoferinas. Jis didina geležies gavimą iš papildomo maisto. Nutrauksit žindymą - vaikas gaus dar mažiau geležies nei iki šiol. Girdžiu tokias frazes: negaus pieno, suvalgys daugiau kito maisto. Nebūtinai. Nevalgumas, išrankumas maistui (pvz valgo tik makaronus ir nieko kito) - irgi geležies stokos požymis. Nutraukus pieną vaikas nepradeda daugiau valgyti, tik atvirkšiai - pradeda stokoti maisto. Geležį pasikelti galite tik su papildais. Šiai dienai geriausią efektą duota geležies bisglicinatas (Lietuvoje - TecnoFeer, bet galit pagal amžių pasižvalgyti skystos geležies ir iHerb).
Ką patyriau su dukra.
Geležies stoka ir nevalgumas. Tikrai turėjom problemų su valgumu. Primaitinimas buvo tragedijų tragedija. Košės suvalgydavo 2-3 "ant galo šaukštelio", net ne po pilną. Perėjus prie BLW maitinimo tai vien žaidė su maistu, skranduką kažin ar kas nepasiekdavo. Virš metų atrodo jau viską davėm nuo bendro stalo, bet vis tiek tragedija. Mėsos nepripažino visai, kito maisto kapstė kaip žvirblelis. Svoris ir ūgis laikosi žindymo sąskaita. Neskubėjau nutraukti žindymo, nes iš draugių turiu patirties - kurių vaikai nevalgiukai, tai ir dabar nevalgiukai, nors ir 6-7 metų. Pirma pasidairiau išsamius kraujo tyrimus. Radom geležis stoką - radom raktą į sprendimą. Pradėjus vartoti geležį maždaug po 3 mėnesių pradėjo normaliai valgyti, atsirado kažkoks smalsumas ragauti skirtingą maistą, pagaliau šiek tiek mėsos suvalgė (nėra labai mėsėdė, bet pvz. kas iš maltos mėsos, tai valgo noriai). Dabar geležies papildus duodu pastoviai. Tai maisto kerta už du. Daržely stebisi, iš kur tas vaiko valgumas, klausia, kokius vitaminus duodu. Iš esmės jokių - geležies ir žuvų taukai (ir tai, žuvų taukai gal labiau kaip desertas būna, nes duodam tas žuvytes, kur braškių skonio).
Miego problemos. Pagal knygą buvo atpratinusis migdytis su krūtimi (naktimis dar valgė). Ir pasigailėjau. Migdymas vietoje 5 lengvų minučių (kai vaikas guli, žinda, o aš galiu iš viso skaityt telefone knygą 
) pavirto midgymu 30-60 aktyvių minučių (supimas, glostymas, dainavimas). Taigi grįžau prie migdymo su krūtimi. Naktimis visada leidau valgyti kiek nori. Miegojo šalia, savo lovytėj be borto, tai pati atsiridendavo, pati pavalgydavo, pati grįždavo į lovą. Miegojo su miegmaišiu, tai nereikdavo naktimis jos pastoviai užklojinėti (būtų gerai ir dabar migdyti su miegmaišiu, nes baisiai nusispardo antklodę, bet jau nerandam pirkti pagal ūgį miegmaišio). Aš pati pusiau per miegus žindydavau, taigi mano miegas nenukentėjo. Ką patyrėm, kai nusijunkė savaime? Sunkus užmigimas, prabudinėjimai niekur nedingo (jau tuoj šeši metai). Atsibudus sunkiai užmiega: reikia sodintis ant kelių, supti, dainuoti, kas atima naktimi 10-30 minučių mano miego. Viena nemiega, ir toliau miega šalia. Kelis kartus per metus patiria naktinius siaubus. Jeigu žindan siaubo priepuolį pavykdavo nutraukti greitai (pajautus krūtį imdavo žįstį ir nurimdavo), tai dabar rėkimas, verkimas nesustabdomas (nepažadinama, nereaguoja į kalbinimus, papurtymus, supimą ar dainavimą).
Dabar kai jau patyriau laiką ir su žindymu, ir be, tai galiu sakyti, kad su žindymu buvo lengviau... Aišku, man kas buvo gerai, kad aš nejaučiau spaudimo iš aplinkos. Pas mane buvo totalus palaikymas. Vyras iš esmės nesigilino. Jis skaito, kad aš kaip gydytoja geriau žinau, kas vaikui sveika, kas ne. O giminės moterys kaip tik gyrė ir džiaugėsi, kad va joms nepavyko žindyti, o čia va tiek ilgai. Kad tik pavyktų viskas, tai antrąjį taip pat nusiteikus žindyti ilgai. Tik niekas nežino, kaip ten gyvenime viskas pasisuks... Nieko neplanuoju, tik pasvajoju, kad viskas eitųsi taip pat ilgai ir sėkmingai.
TV
