Klausimas psichoterapeutei: Kaip nusiraminti?

  1. Sunelis 3 m. 8 mėn.
    Dukryte 6 m. 3 mėn.

    2012.11.11 06:04 (prieš 5 m.)

    Kengura2 parašė:
    Laba, o bandete ta metoda, kai supykstate, suskaiciuoti mintyse iki 10 arba sukalbeti maldele?

    Manai padeda, kai zmogui siauteja hormonai????!!!!!!!!

  2. Neegzistuojantis vartotojas
    2012.11.11 08:42 (prieš 5 m.)

    Victe parašė:
    Manai padeda, kai zmogui siauteja hormonai????!!!!!!!!

    Padeda net hiperaktyviems vaikams, tai kodel turetu nepadetisubrendusiai moteriai, kai siauteja hormonai???
    P.S. As irgi buvau nescia, nereikia manes hormonais gasdinti , be abejo, sitai mamytei sunkiau, nes augina maza vaikeli

  3. Deimantė 5 m. 4 mėn.
    Austėja 6 m. 6 mėn.

    2012.11.11 09:33 (prieš 5 m.)

    bandziau ir sawe ramint ir iki desimt skaiciuot, bet daznai nervai buna stipresni. O gal tikrai praeis etapas, paaugs vaikai, galesiu kazkur isvaziuot,atsipalaiduot ir atsigausiu. Tik vat noretusi valdyt emocijas dabar.

  4. Neegzistuojantis vartotojas
    2012.11.11 09:50 (prieš 5 m.)

    Stellaa parašė:
    bandziau ir sawe ramint ir iki desimt skaiciuot, bet daznai nervai buna stipresni. O gal tikrai praeis etapas, paaugs vaikai, galesiu kazkur isvaziuot,atsipalaiduot ir atsigausiu. Tik vat noretusi valdyt emocijas dabar.

    Be abejo, nuvarge mes visi greit uzsiplieskiam ir pikti bunam

  5. gudrutis 6 m. 7 mėn.

    2012.11.22 18:43 (prieš 5 m.)

    ojej, maniskiui tuoj devyni men, as nesilaukiu ir tai nuprotet baigiu
    nusiraminti gali padeti malda - ji veikia geriau nei skaiciavimas iki desimt.
    nusiprausti veida saltu vandeniu
    uzkasti
    susitvarkyti (pastebejau, kad tvarkingoje aplinkoje pykti sunkiau)
    kai su vaiku iseinat pasivaikscioti, bandyti paleidineti mintis, nieko negalvoti
    pasidazyti, pasipuosti ir visa diena sau kartoti "as dama as dama"
    uzsiimti kokiu namu projektu, pvz padaryti advento kalendoriu, numegzti salika ir t.t. ko paprastai nedarot
    susirasti kaimyne pas kuria galima nueiti kavos ir pasiskusti (geriausia kad vaiko nereiktu rengineti - mazdaug kitam aukste ar panasiai, netoli)
    rasyti geru minciu dienorasti (uzrasyti tik gerus dalykus)

    ir t.t.

    1
  6. Deimantė 5 m. 4 mėn.
    Austėja 6 m. 6 mėn.

    2012.11.22 19:15 (prieš 5 m.)

    Aciu merginos uz patarimus, dabar jau ramiau jauciuosi, negali zinot gal tikrai ta nestmo pradzia viska sujauke...

  7. Gabriele 10 m. 11 mėn.

    2012.11.25 10:26 (prieš 5 m.)

    Sveiki,ir as noreciau pasidalint tuo kas mane ne ramina. Esu labai prastos nuomones apie save,jauciu dideli nepasitikejima savimi,del to pradedu itarineti vyra del neistikymybes,jis ta pastebi ir piksta an manes. Tada man uzeina depresijos,antro vaikelio labai laukem,bet uzeina tokios dienos kad as ne suprantu ar tikrai as to vaiko noriu,ir tas ziauriausia...Nebezinau ka ir daryt,deja taip atsitiko kad labai anksti mane mama paliko,mire kai man buvo 19 draugem ne pasitikiu,gyminiu ne turiu buvau vienturte seimoi,kam pasipasakot neturiu,del to jau baigiu nuprotet...nebezinau kaip paciai su savim susitvarkyt...

  8. 2012.12.04 21:41 (prieš 5 m.)

    Sveiki,
    kalbant apie pykčio valdymą, jūs visos jau nemažai paminėjote tiek priežasčių, tiek įvairiausių sprendimo būdų. Pabandysiu visa tai apibendrinti:

    Nuovargis, hormonų pokyčiai nėštumo metu, nepakankamas išsimiegojimas, pagalbos stoka - visa tai didina bendrą dirglumą. Jei esate jautresnė, dirglesnė, tuomet ir greičiau sureaguojate į visus ištinkančius įvykius. Hormonų, žinoma, nepakeisime, o jie tikrai turi didelę įtaką nuotaikų pokyčiams (prisiminkite, pavyzdžiui, PMS: kai kurioms moterims šiuo laikotarpiu galima kalbėti netgi apie depresiją), be to, tai labai individualu (vienos stipriai reaguoja, kitoms nuotaika išlieka stabili tiek mėnesinių ciklo metu, tiek nėštumo metu). Tačiau tai, kas priklauso nuo jūsų - tai poilsio susiorganizavimas. Jei auginate mažą vaikelį ir nuolat neišsimiegate - pasistenkite bent vieną rytą per savaitę išsimiegoti, pavyzdžiui, susitarkite su vyru, kad jis pasirūpins mažyliu (pakankamai realu, tarkim, šeštadienį leisti ryte ilgiau pamiegoti vyrui, sekmadienį - jums), ar pasikvieskite močiutę/pagalbininkę/gerą draugę ar dar ką nors, kas pabūtų su vaiku, kol jūs pamiegosite. Taip pat būtų gerai porą kartų per savaitę gerai numigti popiet, galima ir kartu su mažiuku. Negalvokite, kad tai prabanga, vertinkite kaip gydytojo receptą nuo dirglumo ir pykčio .
    Taip pat pasiorganizuokite, jei reikia ir jei yra galimybių, pagalbą tvarkant namus, pagalbą su vaiko priežiūra (kad jus išleistų porai valandų išbėgti iš namų), valandėlę per dieną, kai galite neskubėdama padaryti tai, kas jums malonu: išgerti puodelį arbatos skaitant žurnalą ar knygą, pamegzti, pažiūrėti serialą ar ką nors panašaus. Suprantama, kad, namie prižiūrint vaiką, tas nelengva, bet gal pavyktų rasti 15 minučių, kai mažylis miega ar ką nors įsitraukęs žaidžia: jūs atsipalaiduotumėte, pagerėtų nuotaika, lengviau būtų praleisti dieną nesusierzinant, kai žinotumėte, kad turėsite "apdovanojimą" laisvės valandėle .

    1
  9. 2012.12.04 21:53 (prieš 5 m.)

    Antras dalykas - tai svarbu suprasti, iš kur tas pyktis kyla, kas labiausiai erzina. Ne visada tas lengva, kartais prireikia ilgesnės psichoterapijos, kitais atvejais įvardinti labai paprasta, nes priežastys "plaukioja" paviršiumi, tereikia pagalvoti apie tai. Galbūt yra įtampa santykiuose su vyrais, nesate patenkinta dabartiniu gyvenimo būdu (pavyzdžiui, esate labai veikli, o tenka didžiąją laiko dalį praleisti gana ribotame plote su mažiuku, nėra lygiaverčių pašnekovų). Sunku, jei laukiatės ar jau susilaukėte, ir kyla minčių, kad to vaikelio nenorite, nemylite, buvo neplanuotas ir t.t. Paprastesni būdai - pabandyti susipažinti su savo pykčiu, ne bėgti nuo jo, bet pabūti, suprasti, apie ką jis, kuo esate nepatenkinta. Galbūt padėtų parašyti dienoraštį ar pasikalbėti su artima drauge. Kartais, kaip jau minėjau, reikalinga specialisto pagalba. Tačiau neieškant gilesnių pykčio šaknų, būdai tvarkytis su pykčiu visiškai jo neišsprendžia ir nepanaikina, tik padeda geriau prisitaikyti, nors viduje jis gali toliau tebekunkuliuoti. Labai svarbu, kad pyktis nesikauptų ir vieną dieną neiššautų kaip garpuodis ar nepereitų į kitus simptomus (padidėjusį verksmingumą, įvairias ligas, tokias, kaip dvylikapirštės žarnos opaligė, lėtinis kosulys ir panašiai), jį laiku "nukanalizuoti", tai yra, kalbėtis apie jį, pažinti, galiausiai - supykus išeiti pabėgioti ar padaužyti bokso kriaušę ar kokį nors jos atitikmenį . "Nukanalizuoti" taip pat galima užsiimant kokia nors fizine veikla, pavyzdžiui, reguliariai sportuojant, šokant, pasivaikštant, pabėgiojant ir panašiai: pirmiausia, nuo fizinės veiklos sumažėja bendras dirglumas, antra, gaminasi vidiniai natūralūs "narkotikai" - endorfinai, kurie suteikia laimės pojūtį, trečia, sportas ar šokiai suteikia savo naudą - pagražėja kūnas, įvaldote naujų judesių, tai suteikia papildomų malonių pojūčių.

    Kalbant apie "greitąją pagalbą" jau supykus, padės jau šioje temoje paminėti būdai: suskaičiuoti iki 10 prieš ką nors pasakant ar padarant, pasimelsti, pasitraukti nuo pykčio objekto (pavyzdžiui, jei sunervino vyras - išeiti į kitą kambarį ar kelioms minutėms iš namų), išgerti stiklinę šalto vandens ir panašiai. Iš tikrųjų šie būdai siūlomi ir hiperaktyviems vaikams, taigi jų įmanoma išmokti ir įmanoma taikyti.

  10. 2012.12.04 22:02 (prieš 5 m.)

    ilonyteee parašė:
    Sveiki,ir as noreciau pasidalint tuo kas mane ne ramina. Esu labai prastos nuomones apie save,jauciu dideli nepasitikejima savimi,del to pradedu itarineti vyra del neistikymybes,jis ta pastebi ir piksta an manes. Tada man uzeina depresijos,antro vaikelio labai laukem,bet uzeina tokios dienos kad as ne suprantu ar tikrai as to vaiko noriu,ir tas ziauriausia...Nebezinau ka ir daryt,deja taip atsitiko kad labai anksti mane mama paliko,mire kai man buvo 19 draugem ne pasitikiu,gyminiu ne turiu buvau vienturte seimoi,kam pasipasakot neturiu,del to jau baigiu nuprotet...nebezinau kaip paciai su savim susitvarkyt...

    Ilonyteee, kalbant apie jūsų situaciją, manau, kad jums labai reikėtų susirasti žmogų, kuriuo pasitikite ir su kuriuo galėtumėte išsikalbėti. Rašote, kad nepasitikite draugėmis - ar iš jų nėra nei vienos, su kuria galėtumėte pasidalinti savo mintimis ir jausmais? Su vyru, kaip suprantu, šiuo metu sudėtinga bendrauti. Galbūt rastumėte kokių nors virtualių bendraminčių forumuose, kur išsikalbėtumėte? Taip pat, kai sunku, galite pabandyti paskambinti į Jaunimo liniją (tel. 8-800 2888 ir pasikalbėti su savanoriu konsultantu. Aš manyčiau, kad jums reikėtų pastovių psichologo konsultacijų ar psichoterapijos, pakalbėti apie savo nepasitikėjimą savimi, apie išgyventą mamos netektį, nepasitikėjimą savo vyru ir jausmų sumaištį vaikelio atžvilgiu. Tikrai yra daug apie ką kalbėtis ir ties kuo dirbti, žinoma, ilgalaikei psichoterapijai reikia turėti galimybių pastoviu laiku lankytis pas specialistą ir finansinių galimybių, nes nemokamai tokią paslaugą gauti gana sudėtinga. Jei galvotumėte apie psichologo ar psichoterapeuto paieškas - galite parašyti man čia, į temą, ar asmeninę žinutę - galėčiau pasiūlyti, kur ieškoti specialisto ten, kur jūs gyvenate.


Tema uždaryta

Ši tema yra uždaryta naujiems pranešimams.