Kompiuteriniai žaidimai griauna šeimą

2 3 5 6 Kitas »

2020.11.17 10:50 (prieš 5 m.)

Sveikos, pasidalinsiu problema, su kuria susiduriame šiuo metu šeimoje. Galbūt kažkam pasirodys artima, ar tiesiog turėsite įžvalgų, kadangi pačiai darosi sunku į viską žiūrėti objektyviai.
Taigi - vyras žaidžia kompiuterinius žaidimus, tiksliau tik vieną. Tai nėra prisėdimas valandėlei ar dviems, tai yra žaidimai 90% laisvo nuo darbo laiko metu, tame tarpe ir naktimis. Žaidimai vyksta online realiuoju metu, tad žmogus yra nepasiekiamas, pasileidęs garsus per ausines, pats garsiai bendrauja su žaidimo "draugais". Juokais galvoju, kad jei už jo nugaros plėštų namus - jis tikrai nepastebėtų.
Ir visa tai yra problema, kadangi kalbu ne apie vienišą studenčioką be įsipareigojimų, o vyrą 30+, su kuriuo kartu esame beveik dešimtį metų, turime mažą vaiką. Jo pomėgis atima iš šeimos vyrą ir tėvą. Vaikui laiko skiria minimaliai, dažnai kartoja "ne dabar", o jei jau atsilaisvina, tai scrollina telefoną atsisėdęs šalia sūnaus ir tai vadina laiku kartu. Dar kartais dėmesį kompensuoja skanumynais ir žaislais. Apie mūsų ryšį kaip žmonos ir vyro sunku kažką ir pasakyti. Buvusio artumo nelikę, nelabai turim bendrų temų, o ir požiūriai vis labiau išsiskiria. Parodo minimalų dėmesį kai kelias paras jį ignoruoju (dėl to, kad jis ignoruoja mus) ir pagaliau tai pastebi, tuomet ryte nusikaltusiai pakšteli į lūpas, padaro kavos. Buityje padeda minimaliai, o jei jau padeda, tai reikalauja didelio pripažinimo, nors mano analogiški darbai yra savaime suprantami.
Žinoma, mėginau kalbėtis. Iš pradžių teisinasi tuo, kad jam reikia kažkaip atsipalaiduoti. Paskui leptelėjo, kad jam tiesiog niekas kitas neįdomu. Vaiką jis myli, bet jam neįdomu. Paskui viskas baigiasi kaltinimais, kad atimu iš jo viską, kas jam patinka - dėl manęs kažkada metė rūkyti, gerokai sumažino vakarinį "alaus" laiką, dabar noriu atimti ir žaidimus. Kad visa ką jis išvardino yra žalinga girdėti nenori ir šiaip yra linkęs gintis visaip kaip ir nepripažinti esantis neteisus.
Be viso to, jis nėra atviras. Dukart pirko naują kompiuterį meluodamas kainą. Tik dokumentuose pamatau, kad ji gerokai didesnė. Žmogus turi finansinių problemų, todėl man nesuprantami tokie pirkiniai. Slapčia paėmė mano kortelės duomenis ir iš ten nusiskaito mėnesinis žaidimo platformos abonementas. Jis nėra didelis, tad pastebėjau gerokai pavėluotai. Dabar man priėjus, uždaro susirašinėjimą su draugais. Klausiu ką slepia - sako nieko, eik tikrink. Neinu, nes tiesiog nebeliko azarto ieškot ir kovot.
Žinoma turim ir kitų bėdų bėdelių, bet kas jų neturi. Tik aprašyta užkliūna labiausiai, nes tai liečia mūsų vaiką - jis praktiškai neturi tėvo.
Būna dienų, kai sako viskas, kurį laiką ilsiuosi nuo žaidimų ir rodos viskas pradeda stotis į savo vietas, tačiau anksčiau ar vėliau grįžta prie savo priklausomybės. Ten akivaizdžiai didesnis traukos objektas, nei tikras gyvenimas.
Gal kažkas gali pagalvot, kad per daug reikalauju. Bet juk pati dirbu, iš esmės išlaikau namus, užsiimu su vaiku, tvarkausi, gaminu, tai pat noriu pailsėti. Savo poilsį turiu planuoti, jis žaidžia kada nori.
Kaip minėjau į kalbas neina, neigia, kad tai blogai, sako, kad nesuprantu, tik reikalauju. Pati esu emociškai išsekusi, nebenoriu viena stengtis.
Žodžiu svarstau apie skyrybas ir jau ne vienerius metus. Be kelių kitų kabliukų, pagrindinė priežastis, kuri sulaiko - sūnus. Jis myli tėtį, laukia jo iš darbo, jei tas skiria jam minutę, reikia matyti tas laimingas vaiko akis. Širdis ištirpsta. Galu gale laikausi nuomonės, kad skyrybos būtų lengviausias kelias, nebūtinai teisingas.
Taigi kyla klausimas, ar galima čia kažką pataisyti. Ar galima išsaugoti šeimą. Kaip sudominti žmogų, kuriam įdomesnių dalykų nėra. Ir ar verta...
Mergaites mama

2020.11.17 11:01 (prieš 5 m.)

Sveiki. Pati tokios patirties neturiu, taciau pazistu seima, su tuo susidurusia ji susirinko daiktus, pasieme vaika ir isvaziavo pas tevus. Negrizo kol vyrui "prisilo", kad tai tikrai problema

Visu pirma, jusu vietoj sustabdyciau ta zaidimo mokejima is jusu korteles!!! Kas cia dar per naujiena.

Visu antra, zinant mane, tai pirma mintis atejus i galva yra surinkti visus jo "zaislus" ir isvezti, kad bent nematytu. Tegul siunta ir pyksta. Bet bent nesuzombejes... tai yra jusu dvieju namai, jusu dvieju vaikas ir jusu dvieju kuriama seima. Tai arba- arba

-1

RamiMam

Danielius 8 m. 7 mėn.

2020.11.17 11:14 (prieš 5 m.)

Kažkiek jūsų situacija panaši į mano. Mano vyras irgi mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus. Aišku dar ne tokiam lygyje, kad kažkokius abonementas pirktu. Kaip tik netgi dabar girdžiu kaip sėdi ir žaidžia, kadangi šiuo metu niekur nedirba. Žaidžia tik dienos metu, o kai vaikas būna namie, niekada prie jo tuo neužsiima. Nuo vaiko gimimo turėjome 3 metu pertrauką, kai net neprisesdavo žaisti. Aišku, pas mano vyrą ir požiūris šiuo klausimu yra kitoks - jam vaikas yra prioritetas. Aišku ir man kartais pikta, kad dienos metu galėtų ir namus sutvarkyti ir darbo intensyviau pasieškoti, nes aš nors namie dabar esu, bet dirbu nuotoliniu. Namus mes tvarkomi bendrai savaitgaliais, valgyti jis daro dažniau nei aš. Gal čia sakyčiau jums reikėtų susėsti ir susitarti dėl darbų pasidalijimo. Pabandykite susirašyti, ką per savaitę būtina ir kada pasidaryti. Padarykite grafiką, kuriame sutariate, kas kada ir kokį darbą daro, kiek laiko kiekvienas skiriate vaikui ir pasikabinkite matomoje vietoje. Ir iš savo patirties sakau, kad kompiuterinių žaidimų sunku atsisakyti, pabandykite susitarti laiką kada jis galėtų juos netrukdomas pažaisti - uzmigdzius vaiką ar kelis vakarus per savaitę. Bet kaip minėjau, čia jau yra vyro vertybių klausimas ir kas jam svarbiau ir ar jis apskritai sutiktų su tokiu variantu.

levandos

4 m. 1 mėn.

5 m. 9 mėn.

7 m. 3 mėn.

9 m.

11 m. 1 mėn.

2020.11.17 11:23 (prieš 5 m.)

Hermes parašė:
Sveikos, pasidalinsiu problema, su kuria susiduriame šiuo metu šeimoje. Galbūt kažkam pasirodys artima, ar tiesiog turėsite įžvalgų, kadangi pačiai darosi sunku į v…

Priklausomybe nuo kompiuteriniu zaidimu yra tokia pati rimta problema, kaip ir bet kokia kita priklausomybe. Palikti vyra ir skirtis, tai palikti vyra viena bedoje, juk zadejot “ir laimeje ir varge”

Siulyciau maziau kaltinti, daugiau kalbetis. Reiketu ieskoti viso to saknu. Galbut vyras iniko i zaidimus, del nelabai malonaus seimyninio klimato? Parodykit jam malonaus laiko praleidimo alternatyvu (kad ir intymaus laiko, vietoj zaidimu), nekaltinkit, kad jis nieko nedaro - supraskit, kad jis turi priklausomybe ir jus turit jam padeti. Kalbekit pozityviai, kad jus ji mylit, pasitikit juo, vertinant tai, ka jis del jusu daro, beeet noretumet daugiau laiko seimai (ivardinkit konkreciai),paprasykit pagalbos (gal pradzioj tokios, kuri butu maloni, pvz padeti vaikui su kokia uzduotim, nes atseit jums paciai neiseina ar panasiai).
Jei staiga imsit kazko reikalauti ir grasinti, tik sustiprinsite dabartine atsiribojimo situacija.

Laurute90

3 m. 1 mėn.

5 m. 11 mėn.

2020.11.17 11:32 (prieš 5 m.)

Pirmiausia pabandyčiau pasikalbėt, pasiūlyt kompromisą. Kažkiek laiko žaidžia, kažkiek pabūna su jumis, vaiku. Jei nesileidžia į kalbas, toliau bandyčiau pasiūlyti specialistų pagalbą, nes čia jau rimta priklausomybė. Jei ir tai neigia, tada jei galimybė yra pabūčiau atskirai pas tėvus bent porą dienų. Ir jei jau tai žmogui visai nerūpės, tik tada kalbėčiau apie skyrybas.

2020.11.17 12:01 (prieš 5 m.)

Visa ši situacija trunka ne vienerius metus, tad praėjome ir kalbėjimus ir pykčius, kol pati pasiekiau būseną, kad rankos nusviro.
Bėda ta, kad jis pokalbius priima priešiškai, kaip bandymą suvaržyti. Yra buvę, kad lyg sutariam, bet kaip minėjau laikina. Pirma stengiamės, paskui jis pradeda demonstruoti kaip jam neįdomu, galu gale grįžta kur pradėjo ir užburtas ratas. Specialistų pagalba kategoriškai atmetama, esame apie tai kalbėję dėl kitos bėdos - panikos atakų. Rodos tikrai rimta priežastis, bet jam principas nesikreipti, neduok die kažkur bus įrašyta psichinė problema.
Ne visada buvo taip kaip dabar. Jis žmogus, negalintis pasėdėti vietoje, jam reikia įspūdžių, veiklos, anksčiau keliavome, trankėmės po visą Lietuvą ir už jos ribų, vis kažką sugalvodavome. Iš kitos pusės, nebuvo problema ir ramiai filmą pažiūrėti ar pasigaminti kažką skanaus kaip pramogą. Paskui prisisuko pinigų kranelis, kai nusprendė kurti savo verslą, o tokia pradžia suprantamai neduoda vaisių iš karto. Paskui pradėjau lauktis. Žinoma sumažėjo veiklų, kelionių, ir jei tada žaidimai buvo karts nuo karto, jie pradėjo ėsti visą jo laiką. Siūliau kažką veikti, bet pigios pramogos (pvz.pasivaikščioti, pažiūrėti filmą, pažaisti stalo žaidimą, susitikti su draugais) jam netinka.
Juk finansinės problemos, šeimyninė padėtis, tam tikri apribojimai yra ne tik jo problema, o mūsų bendra kaip šeimos. Įsivaizduoju turim spręsti ją bendrai. Kodėl jis gali sau leisti guostis priklausomybėje, kol man tenka tempti visus kasdieniškus dalykus. Čia toks retorinis klausimas, bet viduj man kirba ir blokuoja tą "būti miela, gundyti, sudominti kažkuo". Dariau tai, padeda laikinai arba išvis nepadeda. Tiesiog tai negali būti vieno žmogaus pastangos, man rodos taip dalykai neveikia. Nors galbūt reikia persikraut smegenis ir perlipt per save.
Nesvarstau išsikraustymo, nes vistik šie namai buvo mano dar prieš susipažįstant, o ir neturiu artimųjų pas ka galėčiau būti kartu su vaiku ir tuo pačiu dirbti iš namų. Išnešti kompiuterį irgi dvejočiau. Man nieko blogo pažaisti kartais, tiesiog ne nuolat.

4

Hmama

H 1 m. 5 mėn.

H 6 m. 3 mėn.

2020.11.17 12:16 (prieš 5 m.)

Galbūt rašykite jam po laišką per savaitę, kaip jus jaučiatės, ką veikiat su vaiku, ką vaikas išmoko su jumis, kol jis žaidė kompiuteriu.
Parašykite kaip sūnus dėl to jaučiasi, kaip džiaugiasi dėl kelių minuciu tėčio skirto laiko jam, kaip galbūt vaikui trūksta tevisko pavyzdžio, kaip galbūt būtų galėję pažaisti su kamuoliu kieme, bet tuo tarpu tėtis žaidė su kompiuteriu ir pan.
Kaip jum kaip žmonai trūksta palaikymo iš vyro, jo dėmesio, kaip trūksta jo žvilgsnio ir šypsenos, bet tuo metu jis žaidžia su kompiuteriu.
Galbūt parašykite viską ką jis praleidžia ar jau praleido žaizdamas su kompiuteriu.
Galbūt jei bus parašyta ant popieriaus, nebus to priešiškumo, jis neuzsiblokuos.
Rašykite daugiau iš meilės pusės, ne su kaltinimais, bet tiesiog realybė, ką iš jo, kaip vyro ir tėvo atėmė kompiuteris.
Jei rimtai galvojate apie skyrybas, sakyčiau jam pasakykite, kad nenukristų taip kaip iš giedro dangaus.

2020.11.17 12:22 (prieš 5 m.)

Hmama parašė:
Galbūt rašykite jam po laišką per savaitę, kaip jus jaučiatės, ką veikiat su vaiku, ką vaikas išmoko su jumis, kol jis žaidė kompiuteriu.

Šiaip rašymas atrodo gera mintis, nors visad teikiu pirmenybę žodžiams, maždaug ką čia rašteliais dalintis kaip mokyklos suole 🙂 bet esu pastebėjusi, kad jei susirašinėdami telefonu užvedam tą tema, jis daugiau ką pasako ir išsikalba. Reiktų pamėginti dažniau...

1

Leyla

Jonas 5 m. 4 mėn.

2020.11.17 12:30 (prieš 5 m.)

Mano vyrui būna užeina "geiminimo" etapai gyvenime. Būna, kad intensyviai žaidžia kurį laiką, būna meta. Esmė - nelaimingumas asmeniniame / karjeros gyvenime. Paklauskit, nuo ko jis bėga. Reiktų keisti požiūrį - žaidimai yra pasekmė jo nelaimingumo, o ne priežastis, griaunanti šeimą. Kaip ir su kitom priklausomybėm - jos yra tik negebėjimas susidoroti su gyvenimo sunkumais kitokiais būdais.

Net ir metus žaidimus, jam nebūtinai prioritetas bus vaikas. Bet gal kažkaip rasite būdą išsaugoti santuoką.