Dohona parašė:
Aš didžiausią bėdą matau tame, kad labai sunku sulaukti kvalifikuotos pagalbos žindymo klausimais.
Jūs gal Klaipėdoj gimdėt? Jei ne, vis tiek būtų įdomu sužinoti, kokiuose gimdymo namuose.
Dėl pagalbos trūkumo visiškai sutinku.
Dėl "yra per mažai noro" - nesutinku. Tai yra apibendrinimas ir dažnu žindymo problemų atveju gal ir tinka, bet tikrai ne visada. Ir kur kas dažniau netinka nei kad 1-5% mamų su per mažu liaukinio audinio kiekiu (beje, 5% jau būtų 1 iš 20!). Čia yra dvi priežastys.
Pirma, nesąžininga visą kaltę visada permesti ant mamos. Negavai pagalbos? Pati kalta, kad trūko žinių. Nepalaiko vyras? Pati kalta, kad nesusistygavot iki gimdymo. Medikai davė blogus patarimus? Pati kalta, kad jais patikėjai. Nebepakėlei skausmo? Pati kalta, kad tokia nekantri esi... Žiauru ir nesąžininga. Ir vargu, ar kažkokiu būdu tas skatina ir puoselėja žindymo kultūrą...
Antra, tikrai yra toks dalykas, kaip nepakankamas pieno kiekis. Kartais tai pataisoma, kartais, deja, ne. Taip, dažnai sumaišo mamos augimo šuolio požymius su pieno trūkumo požymiais. Arba įsivaizduoja, kad keli priešpienio lašai yra per mažas kiekis. Bet yra daugybė kitų situacijų. Ir neįsigilinus į konkretų atvejį nereikėtų iškart daryti išvadų. Visų mamų organizmai skirtingi ir vienai priešpienis teka dar iki gimdymo, o kitai tenka laukti ir po. Tikėtina, kad jeigu kūdikis tiesiog būtų glaudžiamas prie krūties pasibuvimui ir miegui, būtų ištisinis oda prie odos kontaktas po gimdymo, kad viskas būtų paprasčiau, bet nebūtinai garantuotai išsispręstų. Deja, po pirmos valandos ir pirmo pažindymo, gydytojo apžiūros, dažniausiai miegantis mažylis būna aprengtas, suvystytas, apklotas ir miega sau. Bet būna ir kitokių situacijų. Būna, kad naujagimis per silpnai traukia. Būna infekcijos. Būna mamos hormonų problemos. Nepasišalinusi iki galo placenta. Trumpas liežuvio pasaitėlis ar problemos su viršutine lūpa. Ir t.t.