Misija - būti mama

1. 

   

   2011.04.02 16:41 (prieš 9 m.)

   Prieš mėnesį pagimdžiau išsvajotą, planuotą, ilgai lauktą vaikelį…
   Visada maniau, kad būsiu nuostabi mama...jaučiausi tokia pasiruošusi...tokia savarankiška, susitvardanti, rūpestinga....tikėjausi, kad su ta diena kai atsiras mažylis aš jausiuosi pakylėta, mane užplūs motiniški jausmai, begalinė meilė ir džiaugsmas...
   Bet to neatsitiko...
   Be abejo, mano mažylis nuostabus, gražus ir visa kita...bet jaučiuosi prasta mama...nejaučiu malonumo būti mama...bandau įžvelgti bent vieną gerą dalyką būti mama ir tai ką randu tik tai, kad laukiu kol jis bent kiek paaugs ir bus galima su juo bendrauti. Viliuosi, kad galbūt kai jis išties į mane rankutes aš pasijusiu laiminga, nes dabar jaučiuosi kaip priremta prie sienos. Kiek prisiklausau - visi tokie laimingi augindami vaikus. Kiek motinų sako, kad joms būti mama pats nuostabiausias jausmas Pasaulyje, o aš to nejaučiu...nerandu kuo džiaugtis...
   Mano mažiuką kankina siaubingi pilvo diegliai. Kartais taip klykia, kad tiesiog niekas nepadeda...išbandžiau visus metodus kiek patarinėjo daktarai ir pažystami. Sako, kad tie skausmai jam pasibaigs po 3 mėnesių, o aš laukiu nesulaukiu...mano diena prasideda nuo verkimo, pampersų keitimo, tada vėl verkimo, o vakarais prasideda toks žviegimas, kad kartais sunku susivaldyti pačiai neverkiant...mane net nervuoja kaip jis žindo krūtį..sakoma, kad tai taip pat vienas nuostabiausių jausmų, o man jis taip nukramtė krutinę, kad atsirado siaubingos žaizdos. Kviečiausi net žindymo konsultantę į namus, kad padėtų, bet niekas nepasikeitė...nusipirkau antspenius, su kuriais dabar beveik nebeskauda žindymo metu, bet vaikas taip neramiai valgo kai jam skauda pilvą...paima paleidžia, žviegia, tada vėl paima, vėl paleidžia, žviegia, kelias minutes normaliai pavalgo ir vėl verkia...naktimis toks valgymas tiesiog per nervus eina...vieną naktį jis taip sukiodamas galvą žįsdamas net per antspenį padarė dar vieną žaizdą ant krūtinės...tai tiesiog varo į neviltį...
   Vieną dieną norėjau pasiguosti vyrui, kaip man sunku...jis, be abejo bandė mane paguosti, bet man labiausiai įstrigo jo žodžiai :“turi suprasti, juk tu dabar motina...“ ir tai man dar dabar širdyje kaip priekaištas...pradedu kaltinti save, kad iš viso užsinorėjau vaiko...
   Aš stengiuosi būti kuo ramesnė...darau viską, kad tik vaikui būtų gerai...sūpuoju, dainuoju jam, kalbuosi su juo...darau viską ką tik galiu...bet jaučiuosi bloga motina, nes nejaučiu jokio malonumo...džiaugiuosi kai jis miega...kartais pagalvoju, kad jis nusipelnė geresnės mamos nei aš...tokios, kuri džiaugtųsi būdama mama....
   Būna, kad kartais taip supykstu ant vaiko...o tada pradedu pykti pati ant savęs, kad taip darau...tas kaltės jausmas mane ištisai persekioja...jaučiuosi niekam tikusi...
   Galvoju, kad tikriausiai tai vadinama pogimdyvinė depresija.. Norėčiau sužinoti gal kam iš jūsų, mamytės, buvo užplūdusios tokios mintys? Ką jūs apie tai manote? Suprantu, kad daugelis tikriausiai pasmerks mane, bet man tikrai įdomi jūsų nuomonė...

   4
2. Veronikutė...

   

   

   Urtyte-tetuko dukryte:) 9 m. 8 mėn.

   Erikutis 20 m. 6 mėn.

   

   2011.04.02 16:48 (prieš 9 m.)

   Sunku kazka patarti kaip to nesi pajutus,skamba tikrai keistai,bet girdejau kad tai atsitinka...
   As is tu kurios labai dziauges tapus MaMa!nors ir pirmagimis buvo super netyciukas.
3. Metrivele

   

   

   Ervinas 5 m. 1 mėn.

   Ieva 9 m. 8 mėn.

   

   2011.04.02 16:50 (prieš 9 m.)

   Nemanau kad yra reikalas tave smerkti... tau reikia specialisto psichologo ar psichiatro pagalbos....

   2
4. Dzūk

   

   

   Braškė 4 m. 9 mėn.

   A 10 m. 5 mėn.

   

   2011.04.02 17:03 (prieš 9 m.)

   tau reikia,kad kazkas padetu,iseitu su mazuciu pasivaikscioti,atsipustum truputeli,ir man panasiai buvo,man labai padejo dukterecia,isseidavo pasivaiksciot,padedavo pakeist pampi ir pan,o su pilviuko putimu mes iki 6 men vargom,man ir visokiu minciu budavo,galvodavau,kad va kodel tos idijotes nuzudo savo vaikelius ir pan ,plysta kantrybe joms,matyt silpnesniu nervu,nemanau,kad tu esi bloga mama,dar pora men ir praeis,kjp mazius prades zaisti,nustos pusti pilveli,sypsosis,tikrai bus lengviau,laikykis,stiprybes tau

   2
5. 

   

   2011.04.02 17:08 (prieš 9 m.)

   as manau , kad tu tikrai ne viena esi tokia, tik gal tu tai sau pripazisti o kitos ne, yra juk daug kitu pavyzdiu kur kisa vaikui misinukus,del to kad nori su draugem pabaliavoti, o tu nors ir su skausmais ir su antspeniu bet maitini pati, nes sirdies gilunoje zinai kad tai tavo vaikui geriausia . manau yra moteru kaip ir vyru kurie suvokia kad cia butent ju vaikas kai jau gali su juo kalbetis ir kai vaikas jau vaiksto , beto tu manau esi issekusi, tie diegliukai tikrai daug ka varo i nevilti. Man nors ir vyras padeda bet tikrai buna minuciu kai pati noriu zliumbti, o kai tik pagimdziau ir negalejau nuraminti vaiko tai buvo mintis ir kokia is manes motina jei net nezinau kaip su tuo vaiku elgtis, bet praeina laikas, apsiramini ir viskas susitvarko, tau tiesiog reikia laiko.

   2
6. Ariele85

   

   

   Evaldas 8 mėn. 3 sav.

   Laurynas 9 m. 9 mėn.

   

   2011.04.02 17:17 (prieš 9 m.)

   sveikute tau tikrai reikia specialisto pagalbos nes bent jau kiek skaiciau ir zinau tau pogimdyvine depresija. Mano drauge ja sirgo tai as kiek galejau jai padejau pasiimdavau maziuka isvezdavau ji i lauka leisdavau jai pailseti ji budavo labai pavargus ir net ikalbejau nueiti pas psichologa nes be vaistu nieko nebutu buve....ji taip pat save kaltino kad nera gera mama bet blogu mamu nebuna o tu rupiniesi savo mazyliu ir tai yra gerai... patariu nesidroveti paprasyti savo mamos ar vyro pagalbos pasikalbek su drauge tik nelaikyk visko savyje nes tai kenkia tau...Zinau kad sunku bet pabandyk buti geresnes nuotaikos juk tavo vaikas jaucia tavo nuotaikas ir ta nervinguma perima is taves kai nebusi tokia irzli ir leliukas nurims...SEKMES IR STIPRYBES TAU!!!!!!!!

   1
7. roksi

   

   

   Mariukas-Simonas 9 m. 11 mėn.

   saulius 25 m. 1 mėn.

   

   2011.04.02 17:17 (prieš 9 m.)

   Nateka parašė:
   as manau , kad tu tikrai ne viena esi tokia, tik gal tu tai sau pripazisti o kitos ne, yra juk daug kitu pavyzdiu kur kisa vaikui misinukus,del to kad nori su draugem pabaliavoti, o tu nors ir su skausmais ir su antspeniu bet maitini pati, nes sirdies gilunoje zinai kad tai tavo vaikui geriausia . manau yra moteru kaip ir vyru kurie suvokia kad cia butent ju vaikas kai jau gali su juo kalbetis ir kai vaikas jau vaiksto , beto tu manau esi issekusi, tie diegliukai tikrai daug ka varo i nevilti. Man nors ir vyras padeda bet tikrai buna minuciu kai pati noriu zliumbti, o kai tik pagimdziau ir negalejau nuraminti vaiko tai buvo mintis ir kokia is manes motina jei net nezinau kaip su tuo vaiku elgtis, bet praeina laikas, apsiramini ir viskas susitvarko, tau tiesiog reikia laiko.

   tu turbut esi labai jaunute? atspejau,?zinau sunku bet pamatysi viskas susitvarkys
8. 

   

   2011.04.02 17:23 (prieš 9 m.)

   roksi parašė:
   tu turbut esi labai jaunute? atspejau,?zinau sunku bet pamatysi viskas susitvarkys

   na manes jau seniai niekas nevadina jaunutes
9. Dzūk

   

   

   Braškė 4 m. 9 mėn.

   A 10 m. 5 mėn.

   

   2011.04.02 17:25 (prieš 9 m.)

   gal roksi galvoja,kad temos autore jaunute...
10. 

    

    2011.04.02 17:26 (prieš 9 m.)

    Man 24

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!