Forumas

«123 Kitas »

Šilo_uoga

36 sav., liko 30 d.

2020.11.23 20:13 (prieš 2 mėn.)

DžiaugsmoSaulytė parašė:
Planavom vaiką, visi aplink šnekėjo, kad tik vaiko ir tetrūksta iki normalios šeimos, kad aš pražysiu ir pradėsiu iš naujo gyvent, susilaukus vaiko. Bet jaučiuos vi…

Laikykitės aš irgi nesu iš tų moterų kur labai jau džiaugiasi nėštumo eiga nei vienas nebuvo lengvas, greičiau priešingai, tai ir jausmų visokių, ir savigraužos kaip aš čia galiu skųstis tiek laukus vaikelio. Nemanykit, kad tai, kaip jus jaučiatės nėštumo metu, bus ir gimus vaikui. Na bent jau aš taip manau procesas ne visoms vienodai malonus ir lengvas, bet rezultatas viską atperkantis ❤️

1
DžiaugsmoSaulytė

10 mėn. 1 sav.

2020.11.23 20:19 (prieš 2 mėn.)

Freilina666 parašė:
Tik panasu, kad jums emocinės paramos dabar reikia. Minėjot pykčius su vyru. Gal čia šuo pakastas?

Gali būti, nes po kiekvieno pykčio ir nusivylimo vyru labai paūmėja neigiamos emocijos ir gailėjimas, kad paskubėjau su šiais santykiais, su vaikeliu..
DžiaugsmoSaulytė

10 mėn. 1 sav.

2020.11.23 20:25 (prieš 2 mėn.)

Kiek ramiau žinant, kad ir kitos patyrėt panašius jausmus, nes jaučiuos kaip siaubūnė, kad taip jaučiuos, vietoj džiugesio ir laukimo.. Ačiū jums!
1kruopytė

2020.11.23 20:44 (prieš 2 mėn.)

Ir aš iš tų mamų, kur daug dvejonių buvo pamačius II... ar pajėgsiu, ar man padės vyras, ar su finansais bus viskas gerai, ar sveikas bus vaikelis, ar ar ar ar ar..... nors šeimoje viskas gerai, planuoti, laukti nėštumai. bet tokios dvejonės pirmam trimestre, kai stiprios hormonų audros, kai dar žinai tik tu ir vyras. tuoj prašviesės mintys, pasisakykite artimiesiems, daugiau pailsėkite, palepinkite save. jūs tikrai neviena ❤️

2
amberiukas

3 mėn. 2 sav.

2020.11.23 20:49 (prieš 2 mėn.)

Visiskai normali savijauta, o ir nestumas apipintas pasakomis koks yra nuostabus. Nieko panasaus. Man pirmais menesiais buvo labai daug baimiu, apsvarstymu ir pan, nes nestumas neplanuotas ir netiketas, pirkdama nestumo testus mintyse sau sakiau, kad ismetu pinigus perniek. Mintys pasikeite 25-ta nestumo savaite, kai atsiduriau ligoninej su gresianciu prieslaikiniu gimdymu, visa kelia iki ligonines laikiau ranka ant pilvo ir raminau savo lelyte. Veliau nebuvo taip, kad istisai kalbeciau su pilvu, bet pakalbindavau, glostydavau, o ir fizine bukle nekele jokio dziaugsmo, netgi kai pagimdzius uzdejo mergaite ant krutines neverkiau ir nepajutau euforijos, as buvau soke nuo patirto skausmo ir kitu jausmu. Ne visos yra sutvertos buti super mamomis ir tai yra normalu. Jusu jausmai yra normalus, jeigu turite galimybes - lankykites pas psichologa, jeigu problemos santykiuose - eikite abu pas poru psichologa. Vaikiukai neateina siaip sau ir jus esate labai laiminga, kad Dievas jums ji atsiunte ☺️

4
Žirniukass

Tija 5 mėn. 2 sav.

2020.11.23 21:03 (prieš 2 mėn.)

Palaukit, kol prades spardytis. Visks galvoje apsivers ❤️

3
Zivilekkk

Jonas 1 m. 8 mėn.

2020.11.24 14:19 (prieš 2 mėn.)

DžiaugsmoSaulytė parašė:
Kiek ramiau žinant, kad ir kitos patyrėt panašius jausmus, nes jaučiuos kaip siaubūnė, kad taip jaučiuos, vietoj džiugesio ir laukimo.. Ačiū jums!

Sveiki, jus tikrai ne viena taip jauciates Mano atveju vaikas buvo tiesiog nerealiai planuotas, su vyru buvom jau 13 metu, karjera, finansine padetis irgi gera. Ruosiausi nestumui, tyriausi organizma, daug domejausi. Atrode, jog pamacius tas 2 juosteles turetu pasaulis nusvist. Deja... As tikriausiai visa gyvenima atsiminsiu ta diena, kai pasidariau testa. Buvau soke, emiau visa kratytis ir verkt, galvoje sukosi milijonai minciu. Pati issigandau saves. Del tos priezasties nestuma ilgai slepiau, seimai tik po 2 men pasakiau, darbe iki 14 savaites istempiau. Jau buvau susiruosus eit pas psichologa, bet ta savijauta eme geret apie 15-16 savaite. Matyt susigyvenau su ta mintim, emiau drabuzelius pirkt, varda galvot ir t. t. Mano atveju taip ir nuslinko visos negatyvios mintys, labai to linkiu ir jums

3
Hmama

H 11 mėn. 2 sav.

2020.11.24 15:22 (prieš 2 mėn.)

Manau viską lemia pykčiai su vyru. Turite dažniau kalbėtis, sakykite savo lūkesčius, ko tikitės iš vyro. Jau aptarkite ką jis galėtų jum padėti, kai gims vaikelis ir pan. Kalbėkite.
Kai gims leliukas bus dar daugiau iššūkių. Labai svarbu jau būti viską suderinus, kad niekas neliktų nuskriaustas ir pan. Jūsų vyras neskaito jūsų minčių, turite jam sakyti ko tikitės, ko norite ir pan. Gal kažkurio vietoj jis sutiks, kitoj ne. Bet jau žinosite.

3
DžiaugsmoSaulytė

10 mėn. 1 sav.

2020.11.24 16:41 (prieš 2 mėn.)

Hmama parašė:
Manau viską lemia pykčiai su vyru. Turite dažniau kalbėtis, sakykite savo lūkesčius, ko tikitės iš vyro. Jau aptarkite ką jis galėtų jum padėti, kai gims vaikelis i…

Aš tenorėčiau, kad vyras daugiau būtų namie, man labai trūksta jo artumo. Visad viena ir viena. Bet jis sako, kad kažkam reikia pinigus uždirbti, nes statomas namas, dar ateina vaikas...
Austinys

37 sav., liko 26 d.

2 m. 1 mėn.

2020.11.24 16:48 (prieš 2 mėn.)

DžiaugsmoSaulytė parašė:
Kiek ramiau žinant, kad ir kitos patyrėt panašius jausmus, nes jaučiuos kaip siaubūnė, kad taip jaučiuos, vietoj džiugesio ir laukimo.. Ačiū jums!

Man gal sunkiau fizinę blogą savijautą iškęst - visus pykinimus, skausmus skausmelius, nuovargį, oro trūkumą. Taip pat nesikalbėjau nei su vienu negimusiu savo vaiku, ir tikiuos nieko neįžeisiu, bet tas seilėjimasis man labai ne prie širdies. Ir kaip mama esu šaltoka, ir nekrykštauju kiekvieną minutę su vaiku. Ir tikrai nereikia jaustis dėl to blogai ir savęs prievartauti. Visi mes skirtingi, o ir vaikas blogesnis negims, kad su juo nešnekèjot ir mocarto neleidot

6