laba diena,
rasau cia, nes jau labai spaudzia sirdi, o pasipasakot nelabai kam turiu. gal kas tures kokiu patarimu, nes nezinau kaip rasti iseiti is sios padeties.
mano santykiai su mama yra be galo sunkus. man beveik 40, mamai 70. esu is istekejus 6metus, turiu 2 vaikus. ir visi gyvenam kartu. as, vyras, vaikai ir mano mama, tetis seniai mires. gyvenam mamos name, dar yra sese, bet ji su seima gyvena atskirai, su mama ji palaiko rysius, bet ne itin siltus. taip isejo, kad po tecio mirties, grizau gyvent pas mama, kad jai butu lengviau, buvau jauna, norejos kazkaip ja paguost. mano mama labai valdingo charakterio, visi ir viska turi daryti kaip jai norisi. iki santuokos daznai pykomes, bet apsitaikiusios, vel draugiskai bendravom, kazkaip pripratau su ja viskuo pasipasakot, tai buvo mano didziausia klaida, kad per daug zino, bet ji pati stengiasi viska issiaiskint iki galo, kad namie nebutu jokiu paslapciu. santykiuose su mano vyru is pradziu lyg buvo puse velnio. bet mano vyras yra toks daugiau gal tylenius, uzsidares ir gal per mazai demesio rodo uosvenei, mes sutariam gerai, vaikus myli, dirba. bet mamai jis visa laika blogas ir ko toliau, tuo blogiau. tai ko jis i miesta isvaziavo, kuro daug turi, o jis toks brangus! o kam jis nauja maike nusipirko, taigi neseniai pirko! o kam jus vaziuosit kazkur atsipust, taigi kaime gyvenat, iseik i lauka, paimt kastuva ir darza kast, geriausias atsipalaidavimas. neislaidaukit, nes vaikai auga, reikes ant koju pastatyt, reikia leist vaika i sokiu bureli, o tetis labai nori i futbola su sunum eit. uzrasem i abu burelius. mociute: sokiai gerai, o futbolas labai issekina, nereikia tau to, gal kitais metais, nors vaikai noriai eina visur. dedu vaikui sriubos sviezios lekste, tas biski oziojasi, kad nenori, o ji jau kisa vakarykscius kotletus. mazoji oziukus rodo, mes su vyru subaram, kad negalima, tai kam vaika terorizuojat, reikia duot, jei vaikas praso. nesenai mano vyras neistvere ir pasake, kad savo vaikus patys auklesim ir nereikia kistis, tai toki skandala iskele. kad mes gyvenam jos namuose, o ji zodzio pasakyt negali. kad padeda mums vaikus ziuret, o mes tokie nedekingi, niekada vyras nepaklausia kai uosviene gyvena, kaip vaikai elgiesi, kai ji kada juos ziuri(cia sutinku, galetu paklaust). o as tarp dvieju ugniu esu, ir mamos gaila ir vyro gaila. jei palaikau mama barnio metu, tada super. jei palaikau vyra, tada nedekinga dukra. bet jauciu, kad turiu palaikyt vyra, nes jis mano vaiku tevas, jis neprivalo mano mamai pataikaut. bet toks jausmas, kad mama nori, kad mes viska darytume taip, kaip ji nori. ne karta prasiau, kad nesikystu i musu gyvenima, kad nenurodynetu. tai ji atsako, as tik patariu. bet tas patarinejimas buna toks, kad kartos tai tol, kol mums nusibos ir mes nusileisim ir padarysim taip, kaip ji nori. o jei padarom kazka ne taip, suklystam ar kazkas atsitinka,tai ji galetu uzgrauzt, primins kiekviena diena labai ilgai. buvo keli kartai, kai mano kantrybe buvo issekus, kroviaus daiktus ir sakiau, kad iseinam is namu, tada puldavo atsiprasinet, kad vienai nelikt name. kiek snekam, tiek jokio rezultato, vis prasau suprast, kad mes esam 40-eciai, patys norim gyvent savo gyvenima, finansiniu problemu neturim, valgyt uztenka, atostogoms irgi. is mamos jokiu pinigu nei maistui nei jos vaistams ar kitiems poreikiams neprasom, duoda pinigu gerai, neduoda irgi ne beda. bet taip jauciames, kad tai ji juos uzdirbo. aisku, ji daug padejo, kai kartais ziuredavo anukus, bet kiek kartu tai buvo issakyta mums, kad uzdirbot pinigeli tik todel, kad ji mums padejo vaikus ziuret. kartais galvoju, kad geriau maziau uzdirbt, bet ramiau gyvent. nes paskui priekaistu daugiau, nei naudos.
TV
