Forumas

«12

LaimingaMamytee

Milana 3 m. 3 mėn.

Artūras 7 m. 11 mėn.

2022.04.03 12:54 (prieš 2 m.)

Efaa parašė:
Sveikos.
Ar kažkas buvote susidūrę su neštumo baime?

Mes planuoti pradėjom kai mum buvo vos 18 3 metai nesėkmingų bandymų, bet netikėtai pavyko. 21 pagimdžiau pirmą, neštumas sunkesnis kokie 4 kartai ligoninėj po kelias sav pragulėti, pats gimdymas 30val, bet viskas atsiperka, nesigailim nei sekundės kad taip anksti planavomės, dabar man 27, pernai birželį pagimdžiau dukrą, neštumas palyginus su pirmu tikra šventė. Baimę tūrėjau ir aš, bet kai pagimdysit pasaulis apsivers namai prisipildys laimės, ir po namus lakstys tyra maža širdutė. 🥰 didžiausia baimė buvo kad gimdysiu viena.
Ir bijojau, kad vandenys nenubėgtų mieste, ir kad spėčiau į ligoninę 😄 Mes ir namų savo netūrėjom, darbą tūrėjo tik vyras, o pas jus jau kaip ir viskas yra, svarbu abu norit, tad nugalėkit baimę ir planuokit 👨‍👩‍👧 kas liečia jaunystę ir pramogas, keliones ir visą kitą viskas yra gyvenime suderinama jei tik yra tam noro. 😇

1
Aurumaa

5 m. 5 d.

2022.04.03 18:50 (prieš 2 m.)

Man atrodo autorė iš tikrųjų vaikų dar nenori, tik jaučia spaudimą "norėti". Nes kaip ir viską turi - vyrą, namus, darbą, tai tada jau kaip ir laikas vaikams.
22m yra labai mažai ir normalu dar nenorėti vaikų.

11
akvile.jan.

Karinute 5 m. 10 mėn.

stebukliukas 8 m. 5 mėn.

2022.04.03 23:09 (prieš 2 m.)

As turinti du vaikus labiausiai bijociau pacio gimdymo nors jis palyginus ne amzinas o nestumas net 9men. Bet jo visiskai nebijau. Bet cia aisku kaip kam. Pats nestumas palyginus su tuo kas laukia lasas juroj. Tas pats suvokimas kqd esi prirista ir t.t. ir kad niekada nebus kaip anksciau ir t.t. va del situ dalyku baiminciausi labiau psihologiniu ir jau gimus vaikus o ne iki tol kol gims.

3
Amelly

2 m. 4 mėn.

2022.04.04 00:29 (prieš 2 m.)

Man 23 metai, kai pastojau buvo 22. Pradžioje šiek tiek kompeklasavau dėl amžiaus nors su antra puse esam kartu 7 metus, vaikas planuotas, mylimas ir lauktas, turim nuosavą butą, viduj buvo jausmas, kad turbūt visi galvoja kad aš per jauna. Reikėjo laiko susidraugauti su mintim, kad bus žmonių kurie kreivai žiūri dėl amžiaus, bet kad tokių žmonių mažuma ir jokio skirtumo ką ten kas pagalvos. Svarbu mes laimingi.
Dėl nėštumo baimės linkiu neprisigalvoti, kad bus blogai ar sunku. Mano mama ir sesė turėjo sunkius nėštumus: nugaros skausmai, pykinimas, vėmimas, neramių kojų sindromai, kylančios rūgštys, negalėjimas užmigt ir t.t. Žodžiu, visi blogiausi simptomai man dabar 34 savaitės ir nėštumas labai lengvas, kasdien vaikštau po 4-5km, miegu kaip kūdikėlis, nei nugarą nei galvą skauda. Porą kartų traukė mėšlungis ir kilo rūgštys gal kartą ar du ir dažnai einu į tualetą. Bet čia visiškos smulkmenos. Žinau, kad man dar visaip gali būti, bet nereikia iš anksto galvot kad bus labai sunku, nes kiekvienas nėštumas labai individualus
Sprendimas pradėt planuot vaikus negali ateit per naktį. Reikia labai įsivertinti kiek nori paaukoti, daug pokalbių su antra puse ir su savim. reikia labai nuoširdžiai savęs paklaust iš kur kyla noras turėt vaikų, ar vien dėl aplinkos spaudimo?

4
boružėsLaimė

2024.09.18 20:52 (prieš 3 sav.)

Aš taip pat bijau nėštumo. Pačio etapo bijau todėl, kad nesu pačios stipriausios sveikatos žmogus. Daug metų sirgau depresija ir gėriau antidepresantus. Nors jų jau nevartoju kurį laiką, dar ir dabar mano emocinė sveikata yra pabanguojanti. Sergu valgymo sutrikimu, kraujo tyrimai niekuomet nebūna patys geriausi. Vitamino D ir geležies visuomet labai mažai. Bijau, kad ne tik nesugebėsiu pastoti, bet ir jeigu pavyks, neišnešiosiu vaikelio.

Viso to, kas būtų po nėštumo, bijau todėl, kad esu labai didelė introvertė. Mėgstu tylą, ramybę ir tvarką. Suprantu, kad atsiradus vaikui visų šitų dalykų beveik nebeliks. Nežinau, kaip su tuo susitvarkyčiau ir ar mano psichologinė būklė, kuri ir taip labai trapi, atlaikytų tokius pokyčius. Esu labai jautri, ir dažnai bet kokie nepatogumai priveda mane iki ašarų.

2