Forumas

12 Kitas »

aspart

15 sav., liko 181 d.

2026.07.24 12:41 (prieš 2 sav.)

Sveikos, gal kas susidūrėte su tokia situacija:
Esu vyresnė, 43metų, turiu dvi dukras iš pirmos santuokos, viena jau suaugusi ir gyvena atskirai, o kita 13metų. Gavosi taip, kad jau 9metai turiu kitą vyrą, šiek tiek jaunesnis, bet jis labai norėjo savo vaiko, aš vis delsiau, nes mano mažoji siaubingai priešinosi net tai minčiai, bet visgi laikas bėga, mano amžius senka, vyras beprotiškai nori to vaikelio, jis labai geras žmogus, pagalvojau, kad jau dukra ne tokia ir maža, gal supras. Pasidariau visus tyrimus, pastojau. Dabar 13 savaičių, vėl pasidariau tyrimus, Nipt, genetiko konsultacija, viskas gerai kol kas, berniukas.
Atėjo laikas pasakyt dukrai. Reakcija siaubinga, užsidarė, verkė, jau antra diena neištaria nei žodžio, neleidžia apsikabint, numeta ranką ir prideda prie mano pilvo, taip parodydama, kad dabar kitą vaiką apsikabink, pradžioj dar kol kalbėjo, sakė, jog ją išdaviau, pasirinkau kitą vaiką, su patėviu net nesisveikina, nors prieš tai sąntykiai buvo neblogi, kaltina jį, jog čia jis kaltas, nekenčia jo, sako, jog išeis gyventi pas vyresnę sesę, o jei ši nesutiks tai išvažiuos į Vokietiją pas puseserę arba eis pas draugę gyvent, bet to vaiko ir patėvio akyse matyt nenori, o aš jai irgi esu šlykšti, nes manyje auga kitas vaikas. Širdis plyšta, verkiu tiek kiek gyvenime neesu verkusi, suprantu kad kenkiu ir kitam vaikeliui manyje, bet negaliu susilaikyt, negaliu to kontroliuot. Labai myliu savo dukrą, mūsų be protiškai didelis ryšys, mes beveik visada kartu, kalbamės apie daug dalykų, ji man pasakojasi paslaptis, aš esu ne tik jos mama, bet ir draugė kaip ir ji man. Bet dabar sakė nieko su manim nekalbės, jog ji jaučiasi, kad kažkas numirė amžiams. Aš nežinau ką daryt, kaip kalbėt ar nekalbėt, tad klausiu forume, gal kas susidūrėte su panašia situacija, kaip tvarkėtės ir kaip išsisprendė reikalai.

aurelijaa2015

1 m. 1 mėn.

2026.07.24 14:25 (prieš 2 sav.)

man niekaip neišsisprendė. Mažiui jau virš metų, dukra jo matyt negali. svajoja, kaip išvažiuos į užsienį ir jo niekada nebematys. Mano ir jos santykiai irgi sugriuvo.

aspart

15 sav., liko 181 d.

2026.07.24 15:08 (prieš 2 sav.)

aurelijaa2015 parašė:
man niekaip neišsisprendė. Mažiui jau virš metų, dukra jo matyt negali. svajoja, kaip išvažiuos į užsienį ir jo niekada nebematys. Mano ir jos santykiai irgi sugriu…

O kiek jai metų, koki prieš tai buvo santykai? Labai neramu. Tikėjausi, kad praeis, dar ne daug laiko nuo šios žinios praėjo. Bet matau patirtys rodo, kad nelabai praeina.

Hmama

H 1 m. 7 mėn.

H 6 m. 5 mėn.

2026.07.24 18:56 (prieš 2 sav.)

Vaikai negali reguliuoti ir aiškinti tėvams kaip gyventi. Dukra manipuliuoja jumis, gąsdina ir tt.

Arba kažkur to išmoko, arba visi jūsų santykiai paremti jūsų dukros norais. Ir pagaliau atėjo momentas kai norai nesipildo.

Gyvenime taip nutinka.

aspart

15 sav., liko 181 d.

2026.07.24 22:01 (prieš 2 sav.)

Hmama parašė:
Vaikai negali reguliuoti ir aiškinti tėvams kaip gyventi. Dukra manipuliuoja jumis, gąsdina ir tt.

Taip, jūs esat labai teisi, ji visada manipuliavo manim, geri mūsų santykiai paremti tik jos norų vykdymu, aišku, ribos yra, bet labai dažnai jai nusileidžiu, o šiuo klausimu dėl mano nėštumo, tiesiog negaliu nusileist. Ji bando man sakyt, kad rinkčiausi arba ją, arba naują vaiką. Aš sakau jai, kad renkuosi šeimą, o ji yra labai svarbi tos šeimos dalis. Ji mane gąsdina, kad kai gims tas vaikas, ji net niekur nevažiuos kartu, nes nebus toj pačioj mašinoj su tuo vaiku. Grąsina nusižudyti. Užrašiau pas prichologą, bet sakė neis niekur. Su mano vyru jos sąntykiai irgi buvo normalūs, tik kol jis norėdamas įtikti irgi vykdė jos norus, bet jeigu tik truputį kas ne pagal jos norus, viskas, visi pasaulio priešais tada tampam. Dabar dar labai gerai, kad vyras jos nesmerkia ir nekaltina, ir nepyksta kai ji jam net labas neatsko, mane ramina, kad preis, reikia laiko, ji susitaikys, o mes turim išlaukti kiek reikės, tikiuosi, kad jo kantrybė nesibaigs, nes aš jau pradedu abejoti, kad kas nors keisis, su kiekviena diena ji darosi vis agresyvesnė, net išeina man nepasakiusi kur eina ir kada grįš, to niekada nėra buvę, dar tiek gerai, kad atsiliepia ir grįžta laiku. Jau net nežinau ką daryt. Gal čia viskas taip, jog nevyksta taip kaip ji nori ir nori mus su savo elgiasiu priversti pasiduoti, bet tai neįmanoma, labai aiškai ir gražiai jai pasakiau, kad vaikas bus ir tai nereiškia, kad jis atims iš jos mano meilę, tai yra neįmanoma, nes kai ji gimė, ji irgi neatėmė mano meilė iš vyresniosios dukros, aš ją myliu lygiai kaip ir mažesniąją, tik ji jau suaugus ir jai pačiai mano dėmesio tiek nereikia, nors irgi važiuoju su puodais valgyt pridarius. Bet viskas ką aš šiuo metu sakau dukrai, niekuo netiki ir net neklauso. Niekada nėra mušta, nelabai ir balsas pakeltas buvo, nes jei tik pakeldavau balsą tuoj užsiblokuodavo ir nekalbėdavo.

Hmama

H 1 m. 7 mėn.

H 6 m. 5 mėn.

2026.07.26 13:17 (prieš 1 sav.)

aspart parašė:
Taip, jūs esat labai teisi, ji visada manipuliavo manim, geri mūsų santykiai paremti tik jos norų vykdymu, aišku, ribos yra, bet labai dažnai jai nusileidžiu, o šiu…

Kreipkitės ir jūs pati ir bandykite vaiką nuvesti pas psichologą, gausite patarimų kaip bendrauti.

Manau kad puiku ,jog turės brolį, galbūt kiek pasislifuos toks kategoriškas charakteris. O nekalbadieniai labai blogai....

Mistikute

7 sav. 5 d.

13 m. 5 mėn.

2026.07.26 22:07 (prieš 1 sav.)

Nesupykit, bet as matau tik labai islepinta ir aikstinga mergaite, kuriai niekada iki galo nebuvo nubrezto ribos. O skaitant ka ji sako ar "iseina nepasakiusi kur" man plaukai piestu stojasi. Pati turiu 13 metu dukra is pirmos santuokos. Ozius rodo, bet kai tik priarteja prie ribos buna perspeta, kad ji vis dar vaikas ir ne ji salygas diktuoja. Mes irgi drauges, pasikalbame, ispasakoja ji man daug ka ir apie save ir apie drauges, bet kai jau pradeda nebeskirti kur mama, kur drauge, greitai buna primenama. Ir tam tikru metu gal ir atrodo, kad esu negera mama, bet, kaip ir sakiau, ji dar vaikas, o ne suauges ir uz save atsakingas asmuo. Tokio scenarijaus, kad isieitu nepasakiusi kur ar su kuo niekada nera buve, bent zinute visada pranesa. Mano akimis jums reikia daugiau grieztumo. Pries keleta metu mes is didmiescio (buto) issikrausteme i uzmiesti (nama), tuomet bandziau buti pusiau akla ir nekreipti demesio i dukros issisokimus, nes vis tik nauja gyvenama vieta, draugai liko mieste ir pan, nors kas diena veziojome i ta pacia mokykla ir visas salygas su draugais matyti turejo, nes mociute gyvena sale ir gali pas ja pasilikti, bet kai prasidejo frazes Jus man gyvenima sugriovet, noreciau, kad niekada nebutumete susitike ( cia su antru vyru) ar noreciau nebuti jusu gyvenimo dalis, isejome pasivaikscioti ir issikalbejome-ji pasake savo puse, as isklausiau, pasiteiravau kaip ji isivaizduoja ka galime padaryti, kad jai butu geriau, bet aiskiai pasakiau, kad i miesta gyventi negrisime. Nuriedejo karstos asaros, bet jau gyvename ramiai ir namai mylimi tapo. Kitas issukis buvo mano nestumas-jo kaip
Ir Jusu dukra, manoji nelauke, ant pilvo rankos noekada nera padejusi, mociutei sake, kad mama turi buti tik jos, man vis uzsimindavo, kad mano nestumas jai nelabai rupi ir pan, skaudejo sirdi, bet taip pat pasakiau, kad ne vaikai sprendzia kiek vaiku tevams tureti (jos tetis taip pat turi vaiku antroje santuokoje). Artejant NGA pradziai ir pradejus pirktis daiktus mazyliui vis bandydavau ir ja itraukti, yra net pati is savo pinigu nupirkusi rubu ir zaislu, bet net atvaziavusi i ligonine aplankyti, aiskiai issake savo priesiskuma tam mazam zmoguciui...iki tol kol grizome namo. Dabar brolis yra didziausia meile, pari sako, kad brolis tik jos, nori nesioti ir buciuoti, is miesto skuba pas broli, jei ne namuose kuri laika buna praso brolio nuotrauku, man padeda neprasyta ir pan. Zodziu, mazylis pakeite ir sese, kaip sake dukra, kaip imanoma jo nemyleti.
Zinau, kad buna visokiausiu istoriju, bet as laikausi savo, kad ne vaikai sprendzia tokius klausimus. Jei buciau klausiui dukros amzino kartojimo, kaip ji dziaugiasi, kad mes neplanuojame vaiku, tai buciau is musu visu atemusi dideli dziaugsma

aspart

15 sav., liko 181 d.

2026.07.27 21:43 (prieš 1 sav.)

Hmama parašė:
Kreipkitės ir jūs pati ir bandykite vaiką nuvesti pas psichologą, gausite patarimų kaip bendrauti.

Jau užrašiau pas psichologą, dėl savęs taip pat planuoju tai daryti. Jau po truputį kalba ir su vyru jau pradėjo bendraut šiek tiek, bet matau, kad labai liūdna. Iš pykčio perėjo į liūdesį. Gal čia tokie etapai.

aspart

15 sav., liko 181 d.

2026.07.27 22:24 (prieš 1 sav.)

Mistikute parašė:
Nesupykit, bet as matau tik labai islepinta ir aikstinga mergaite, kuriai niekada iki galo nebuvo nubrezto ribos. O skaitant ka ji sako ar "iseina nepasakiusi kur" …

Taip, pripažįstu, ji yra labai išlepinta mano dėmesiu, mes labai daug laiko leidžiam kartu. Tos kelios dienos kai pranešiau jai žinią apie mano nėštumą buvo ypač sunkios, bet dabar jau po truputį atlėgsta, savaitgalį leidome kartu, buvom kine, daug kalbėjom, taip pat nuprėžiau ribas, kad ji dar 13metų ir negali taip elgtis, nes aš esu už ją atsakinga, sakau jai, kad labai suprantu, jog jai liūdna, nes bus pasikeitimų, bet tai nereiškia, jog tie pasikeitimai bus blogi ir kad mes neturėsime savo laiko. Ji supranta ir mane, bet sako, jog mes jos nesuprantam, jai labai liūdna, toks jausmas, kad kažkaa numirė, ji taip jaučiasi ir negali to pakeisti. Labai tikiuosi, kad psichologas padės. Ji mane apsikabino ir sako aš tave labai myliu, bet nepyk, patėvio ir to vaiko aš negalėsiu mylėt, sako žinau, kad patėvis yra man geras ir tas vaikas nekaltas, bet aš bent kolkas labai pykstu ypač ant patėvio, nes per jį čia atsiras vaikas. Labai norėčiau, tiesiog meldžiu Dievą, kad situacija gimus broliui būtų panaši į jūsų, kad ji mylėtų savo brolį ar bent jau nejaustų neapykantos, bet negaliu jos priversti.

aspart

15 sav., liko 181 d.

2026.07.27 22:31 (prieš 1 sav.)

Mistikute parašė:
Nesupykit, bet as matau tik labai islepinta ir aikstinga mergaite, kuriai niekada iki galo nebuvo nubrezto ribos. O skaitant ka ji sako ar "iseina nepasakiusi kur" …