Planavimas po nesėkmingų nėštumų: kaip nusiteikti?

Komentuoti
  1. User has not uploaded an avatar
    2016.03.14 22:44 (prieš 1 m.)
    2016.03.14 22:44 (prieš 1 m.)

    Kreipiuosi i jus kurios pasidalins geraja patirtimi, įkvėps pasitikėjimo, nuramins o galbūt atsiras ir daugiau panašių problemų turinčių moterų...
    Situacija mano tokio: du nesekmingi nėštumai- vienas nesivystantis, kitas su chromosomine patologija. Abu kartus teko patirti abrazija, minčių iki to ir po to žodžiais nenusakysi, nes buvo visko, bet praeina laikas atsistoji ir eini toliau. Tik blogiausia tai, kad mano atveju laikas negydo. Išbandžiau viska tyrimus, būrėjus, netradicinę medicinä ir psichologus. bet niekas nepadeda arba padeda laikinai. Mano didžiausia bėda, kad bijau vėl pastot, bijau sužinot kad leliui kas negerai. Jau įsikaliau į galva, kad jau sveiko vaiko tai neturesiu, aplink vis tik skaitau kas kokias patologijas turi, kiek žmoniu neįgaliu ar vėžimėliuose... tiesiog bijau, bijau susilaukti ne tokio vaiko... gal kas dar gyvena su šia baime? kaip kovojate? kaip laukiatės? ar yra minčiu, kad ir ateinančiam mažiukui kas negerai o nusiraminat tik paemusios i rankas?

  2. gintigin
    2016.03.15 01:27 (prieš 1 m.)
    2016.03.15 01:27 (prieš 1 m.)

    Pas mane buvo du nesėkmingi. Pirmas 10sav. persileidimas, atvažiavau į ligoninę paplūdus kraujais, vaisiaus jau nebebuvo, padarė abraziją. Pastojau vėl antrąsyk po dviejų mėnesių, nuėjus pas ginę, pagal mm turėjo būt kažkur 7sav., bet nematė vaisiaus, buvo tik pūslelė, susitarėm laukti, nes gal mažesnis nėštumas nei pagal mm ir dar nesimato, turėjau ateiti po 10 dienų, tačiau kitą vakarą pradėjo tepliot, kraujo vis daugėjo, nulėkėm į ligoninę, budėjo ta pati mano ginė. Nusprendė, kad nesivystantis, kadangi nėštumas buvo mažesnis, išsiuntė namo iškraujuot, tai kitą dieną namie viskas ir pabėgo. Galiu pasakyti tiek, kad po pirmo žliumbiau krokodilo ašaromis savaitę laiko belekur. Galėjau apsižliumbt mieste, autobuse, belekur, daug pridėjo ir tas, kad buvau mačius vaikiuką per echo. Su antru nežliumbiau, nes kaip supratau vaisius nesivystė, jo nebuvo, plius nedarė abrazijos, išgulėjau namie, mažiau streso ir pan., aišku buvo žiauriai liūdna, kad mum taip ir pan. Ginė patarė planuot vėlyvą pavasarį, tai va guli dabar šalia mūsų gegužę užkibęs džiaugsmas Visą nėštumą bijojau Pirmus tris mėnesius persileidimo, po to iki 22sav., vadinamo vėlyvo persileidimo. Į tualetą lakstydavau non stop tikrint ar nėra kraujo, kiekvieną tualetinio popieriaus gabalėlį ištyrinėdavau ar nėra kokios neaiškios spalvos išsskyrų, žodžiu tikrai gali išprotėt. Po to pergyvenau dėl judesiukų, dėl priešlaikinio ir vis didėjant savaitėms po truputį lengviau atsipūsdavau Galiu pasakyt tik tiek, kad apsišarvuokit kantrybe ir vyrą paruoškit, nes aš visą nėštumą kaip kiaušinis pravaikščiojau. Yra labai geras posakis, kad trečias kartas nemeluoja, mums jis pasiteisino, pavyks ir jum

    2
  3. User has not uploaded an avatar
    2016.03.15 23:01 (prieš 1 m.)
    2016.03.15 23:01 (prieš 1 m.)

    aciu uz jusu mintis ir padrasinimus tikrai geriau pasidaro nes supranti, kad kiekvienas bijo to kas skaudziausia... jus prieslaikinio ir kraujo as pagologiju. turbut kiekvien turi beda, tik gaila kad kartais negalime su ja susitvarkyti arba bijome. pvz man labai smagu paziuret i kitus vaikelius, kokie grazus sveiki, bet vat kazkas galvoj negerai ir manau kad mano toks nebus..;(

Žinutės parašytos:
Naujas komentaras