2020.11.26 20:06 (prieš 1 mėn.)
Sveikos! Prisijungsiu prie Jūsų planuojančių 🙂 🤰 Su vyru kūdikį pradėjome planuoti vasarą. Pirmus mėnesius tiesiog nesisaugojome, nors kartu ir stengiausi kad seksas būtų OV metu, palei mm kalendorių bei pati bandžiau skaičiuoti tas dienas. Ir tuo klausimu visus 5 ciklus, kai būdavo numatoma OV, dirbdavome kasdieną, visą savaitę. O prieš bei po numanomo OV stengėmės nedaryti didesnio kaip 3 dienų tarpo. Taigi... Jau praėjo 5 ciklas ir niekas nekimba, pradeda darytis neramu dėl to... Užsirašiau jau pas ginekologe profilaktiškai pasitikrinti (pas ją ir taip reguliarai lankausi, bent kas pusmetį). Užsisakiau ir OV testų atidžiam stebėjimui. Bet kažkaip iš galvos nekrenta, kad viskas galbūt dėl to, kad turėjau (ir greičiausiai dar turiu) Ureaplasmos Parvum bakteriją 😔 Prieš 3 metus kartu su vyru ją gydėmės, nes jam dėl tos bakterijos šlapinantis skaudėdavo... Vyras buvo pasveikęs, o aš išbandžiau ne vieną kursą antibijotikų, dariausi ir jautrumo tyrimą, tai ne vienus mėginau ir iš to sąrašo, tačiau niekaip nepadėjo nė vieni... Kartojant tyrimą vis rasdavo bakteriją, konsultavausi su ne vienu ginekologu, tai visi kartojo, kad ta bakterija nieko blogo, ir jos gydyti nebūtina.... Galiausiai su vyru nusprendėm, kad nebegaliu savęs nuodyti vaistais, atnaujinom lytinius santykius, jam skausmai nebeatsinaujino, tai taip ir pamiršom tą bėdą... Bet dabar, pradedu vėl galvoti, o gal visgi čia gali būti problema? Tuo laikotarpiu, kai radom Ureaplasmą Parvum, dariausi visą pilną LPI paletę ir daugiau tikrai nieko nebuvo. Ar buvo kam nors iš jūsų ta bakterija? Kaip sekėsi pastoti?