Perlinė... parašė:
Na.. atejau ir kai pamaciau kiek pripliurpet...o paskui tapo aiski priezastis 🤣🤣 as kaip ir dauguma netikejau ja, nes praradus vaika nesvarbu ar tai vos uzsimezgusi…
Kaip aš Jus suprantu.. man persileidimas įvyko lapkričio mėnesį, bet nėra nei dienos, kad apie tai negalvočiau, visada daugiau ar mažiau prisimenu ir pasidaro be galo liūdna, nes tai mano mažiukas, kurio labai laukiau, bet niekada nesulauksiu ir nelaikysiu ant rankų 💔
Vakar darbe, kvietime buvau pas mažytę mergytę, žiūrėjau į ją ir galvojau, Dieve, duok ir man tą mano mažą žmogiuką, kurio man taip trūksta iki pilnos laimės gyvenime...
Todėl nežinau, kaip įmanoma ramiai į tai reaguoti...
O šiandien nežinau, kas man darosi.. Vakar pradėjau teplioti.. tačiau, dvi dienas iki to, visi testai, kiek dariau rodė vaiduoklius, o dabar vakare prasidėjo toks kraujavimas, kokio niekada man per mm nebūdavo..pilvą skauda taip, kad vaistai nuo skausmo nepadeda.. krūtinė dar vis neatsileido, atrodo, kad ji dar jautresnė nei iki vakar.. Negaliu nustoti galvoti, kad kažkas čia ne taip, kad galbūt bandė kabintis mano kruopytė, bet... 😭😭😭