lempute2 parašė:
As Airijoj, tai man seimos gydytoja israse. O Lt kiek zinau tai psichiatras(blogai parasiau) 😊😂 bet tikiuos supratot🙄
O Dieve 🤦♀ nenoriu aš ten pas juos eiti 😟
lempute2 parašė:
As Airijoj, tai man seimos gydytoja israse. O Lt kiek zinau tai psichiatras(blogai parasiau) 😊😂 bet tikiuos supratot🙄
O Dieve 🤦♀ nenoriu aš ten pas juos eiti 😟
Labas visoms. Atėjau pasikalbėti, nežinau ar man depresija ar šiaip kažkas.. kasdien jei tik vyras kažkur išvažuuoja man iš karto bloga nuotaika, liūdna, pikta, nes aš pati esu užsidarius namie su vaiku jau 7 mėn. Maitinu pati tad nebuvau niekur išėjusi be vaiko neskaitant į parduotuvę ar pabėgioti. Pasižiūrėjus į veidrodį esu sau labai negraži, stora, išplerusi, lyginu save su tokia kokia buvau prieš gimdyma, kai buna tokios dienos kai liudna, esu ne karta save pagavusi kad atrodo noris papurtyt vaika kad nusiramintu ir miegotu, kai uzeina tokia mintis nieko nedarau bet tada byra asaros ir griauziu save kaip galejau taip pagalvoti..esu prasius vyro kad reikia pagalbos, bet jis sako gi maitini, daugiau dvieju valandu neiseisi.. dabar jau duodu kosytes, kaip ir galeciau iseiti, bet atrodo niekur eiti nenoriu noris atsigulti uzsikloti ir ziureti i viena taska.. ryte atrodo myliu vaika iji negaliu, vakare jau uzknisa kai zirzia ir verkia.. baisios mano mintys bet nezinau kaip su jomis susitvarkyti..
Jaukute parašė:
Labas visoms. Atėjau pasikalbėti, nežinau ar man depresija ar šiaip kažkas.. kasdien jei tik vyras kažkur išvažuuoja man iš karto bloga nuotaika, liūdna, pikta, nes…
Kad ir nesinori stenkitės išeiti pasivaikščioti viena be vaiko. Aišku dabar karantinas bet gerai būtų kad pradėtumėte su kokia drauge bendrauti ir ne apie vaikus. Tikrai padėtų psichologas. Jūs vargina rutina, galbūt trūksta dėmesio. Juk ji atiduodate su vyru vaikui. Galite užsidaryti virtuvėje vyrui palikus vaiką ir gaminti ramiai kažką skanaus. Taip pat pagulekite vonioje su kauke ir putomis.
Evelina11 parašė:
Kad ir nesinori stenkitės išeiti pasivaikščioti viena be vaiko. Aišku dabar karantinas bet gerai būtų kad pradėtumėte su kokia drauge bendrauti ir ne apie vaikus. T…
Gali būti kad mane slegia ir maži namai.. gyvenam 30m2 bute, ant vasaros kraustysimės į kotedžą, bet ten dar vyksta remontai. Man atrodo visada pikta kad vyras su vaiku nori tik pažaisti, vakarais masažuoja ir maudo, o visa diena aš keičiu vystyklus, maitinu, migdau. Ji užmiega su papu dėl to vyra niekada nėra bandęs užmigdyti kitaip sako gi neužmiks be tavęs ir visada einu aš ir migdau.. trečoa diena man plyšta galva nuo visų šitų minčių, kai papsakoju vyrui kad šiandien iš pykčio norėjosi trenkti vaikui jis žiūri kreivai ir sako kad baisu čia jam dabar kad ko nepadaryčiau mažylei.. nežinau net nuo ko pradėti, nes jaučiu kad ta užslėpta depresija jau nuo seniau, nes jau patį pirmą mėnesį buvo visokių blogų minčių ir begalė ašarų.. kai pasakau vyrui kad man sunku, jis man sakk kad aš dirbu važinėju, uždirbu jums pinigus o gryžtu namo ir tu dar čia su tokiu surauktu veidu su tokia nuotaika namuose. Tada kaltinu save kad jis tikrai del musu daug daro o as cia verkslenu kai norėjau pati vaiko o dabar nesusitvarkau..
Jaukute parašė:
Gali būti kad mane slegia ir maži namai.. gyvenam 30m2 bute, ant vasaros kraustysimės į kotedžą, bet ten dar vyksta remontai. Man atrodo visada pikta kad vyras su v…
Daug mamų taip būna. Pati verkiau o kai klausdavo kodėl nexinodavau. Pabandykite su mama pakalbėti. Dabar svarbu palaikymas. Pinigų neužtenka uždirbti. Pasakykite kad norite dėmesio kaip moteris. Gal tevai leistų su vyru romantiškai pavakarieniauti ar papietauti. Gal vyrui koki straipsnį duokite paskaityti apie depresija kad jis suprastų. Juk hormonai kelis metus atsistatineja
Evelina11 parašė:
Daug mamų taip būna. Pati verkiau o kai klausdavo kodėl nexinodavau. Pabandykite su mama pakalbėti. Dabar svarbu palaikymas. Pinigų neužtenka uždirbti. Pasakykite k…
Aš bijau vaiką palikti seneliams, plius jie gyvena uz 200 km nuo mūsų. Ir iš savo mamos aš labiau ne palaikymo o dar didesbės baimės sulaukčiau, kai gimus vaikui ji buvo atvaziavusi ale padeti tai padeti turejau jai as ir as ja raminau o ne ji mane.. mano sesup vyresne, bet vaiku neturi tad irgi nesupranta kaip su vaikais kas buna.. tai ir neturiu jokio peties kam pasipasakoti ir kas is tiesu suprastu..
Jaukute parašė:
Aš bijau vaiką palikti seneliams, plius jie gyvena uz 200 km nuo mūsų. Ir iš savo mamos aš labiau ne palaikymo o dar didesbės baimės sulaukčiau, kai gimus vaikui ji…
Suprantu jus...as pati buvau susidurus su depresyvis nuotaika po vaiko gimimo, dar ir stipri nemiga prisidejo. Is mamos mazai palaikymo ir pagalbos sulaukiau, is seses irgi...vyras padedavo kiek galedavo, bet jis dirbbdavo, tai per dienas viena pati su vaiku budavau...lankiausi pas gydytoja, anot gysytojos man ne tiek depresija buvo, kiek nervinis issekimas...kai vaikui buvo ~10men, pradejom samdyti valandine aukle, ji ateidavo 3k i savaite po 2-3 val. Tuo metu as iseidavau kur i parde, viena i kina, ar tiesiog parke sededama knyga skaitydavau. Tas pabuvimas vienai, tos kelios valandos sau padare stebukla, as nurimau ir nuotaika gerokai pasitaise, nemiga sumazejo. Man grizus i darba, valandine aukle sutiko tapti nuolatine aukle ir ziuri vaika dabar visa diena, o tom dienom kai eina i darzeli, paima is darzelio, atveda namo, pamaitina.
Aukles ieskojome per agentura, kad butu patikrintas zmogus, su rekomendacijom. Sumokejom uz atranka nemazai, bet buvo verta.
Jei jauciat kad reikia laiko sau, poilsio, prasykit pagalbos vyro, drauges arba pagalvokit ir apie aukles pagalba. Jei bijot auklei palikti vaika, galit buti kitame kambaryje ir tiesiog ilsetis, snausti, skaityti knyga, ziureti filma. Kelios valandos sau daro stebuklus musu psichinei sveikatai 😊
As dar karts nuo karto su psichologe pabendrauju, konsultacijos internetu, tai net vykti niekur nereikia. Tikrai padeda nurimti ir mintis susidelioti.
Laikykites, mes su jumis, Jus ne viena 💞
Meshka parašė:
Suprantu jus...as pati buvau susidurus su depresyvis nuotaika po vaiko gimimo, dar ir stipri nemiga prisidejo. Is mamos mazai palaikymo ir pagalbos sulaukiau, is se…
Bandysiu vyro paprašyti kad šiandien išleistu vienai pabūti lauke ar su masina pasivazineti po miesta, nes esu pastebejus kad net ikk parduotuves nuvaziavu griztu visai kitos nuotaikos ir su didele sypsena bei meile einu pas vaika o ne pykstanti ir liudna.. galbut toks isejimas kasdien pades susitvarkyti..
Jaukute parašė:
Bandysiu vyro paprašyti kad šiandien išleistu vienai pabūti lauke ar su masina pasivazineti po miesta, nes esu pastebejus kad net ikk parduotuves nuvaziavu griztu v…
Kol nesamdem aukles, tai man vienintelis laikai vienai be vaiko kur iseiti budavo iki dantistes ir vakare isnesti siuksles ir apeiti rata aplink nama 😊 Ir tai jau padedavo bent truputi atsipusti 😊😄
Ir stenkites nesakyti "prasyti vyro isleisti", nes jus ne nelaisveje esate. Vaikas jusu abieju; tai auginate ji abu, ir susitariate kad kartais vakare vaika paziuri jis, o jus tuo tarpu porai valandu iseinate savo reikalais.