Psichologinė būsena, kai nepavyksta pastoti

Komentuoti

91. Tūla

    

    

    14 m. 6 mėn.

    17 m. 6 mėn.

    

    2024.08.08 10:44 (prieš 1 mėn.)

    Mano ir taip būdavo būsena nelabai stabili, tai prisidėjo dar du nesivystantys nėštumai paeiliui kas metai. Taigi prasta ta būsena. Man 42 metai. Ir vis galvoju, gal dar kartą pabandyti, gal dabar bus gerai... Dar yra toks dalykas, kad po tų persileidimų yra jausmas, kad kažkas nebaigta. Kažko nepabaigiau ir būtinai reikia užbaigti. Jis nesąmoningas, tačiau atrodo, kad būtent jis ir stumia bandyti dar kartą. Du savo negimusius vaikus kartais įsivaizduoju man prie šono prisiglaudusius. Nors protas sako ne ne, nebereikia, daug pinigų vaikai kainuoja, dar rizika tokiame amžiuje, kažkas stumia dar kartą bandyti.
92. Deimante_B

    

    

    Big B 8 m. 4 mėn.

    

    2024.08.11 22:11 (prieš 1 mėn.)

    Sveikos!

    Suprantu, jog galbūt kažkam labai labai juokinga atrodys ją parašysiu, ar net sukels pyktį, bet tikrai nenoriu nieko nei įskaudinti, nei sukelti blogų emocijų. Man nepavyksta pastoti ne tik dėl natūralių procesų. Kaip ir minėjo viena prieš tai rašiusi narė - sveikos poros iki metų gali užtrukti... mano didžiausias priešas - kompiuteris! 🫣
    Iš pirmos santuokos turiu tikrai sunkų vaiką. Kaip psichologai "gražiai" apibūdina - asmenybę. Jis žino ko ir kaip nori ir kada to nori ir tu gali daryt KĄ TIK NORI, jam vienodai žydi sodai. Stresas - begalinis. Ar aš gera mama, ar užtektinai dėmesio skiriu, ar griežčiau atsakydama "nedeginu tiltų" ir t.t. Mano antras vyras vaiką vadina savo sūnumi. Ir batus mokino rištis, ir į visas darželio/mokyklos šventes eina, ir pas gydytoją ar dantistą palydi. Žodžiu, sukamės.
    2 metus mano vyras man zyzė vaiko. Net buvom daėję iki to, kad kam nors paklausus jis stodavosi į aukos poziciją, jog jis tai nori, bet va aš nesutinku. (Pirmas vaikas gimė man, vienišai mamai, pastrigo, buvo ištrauktas su vakuumu, kai pradėjo stot širdis.Man išniro klubai, 7 siūlės (kurios pūliuot pradėjo). Gimdymo metu nei nuskausminamųjų, nei epidūros niekas man nedavė. Kaip sakė akušerė - prisipisai ...-aite, tai pakentėk)
    Viskas ties ta diena užsiblokavo. Natūraliai sakiau DAUGIAU NIEKADA. Bet su tuo zyzimu privertė pagalvot. Aš vyrą LABAI myliu. Negalėjau jo skriausti dėl savo baimių. Tad sutikau. Ir ką jūs sau manot? Jam pasidaro įdomus procesas tik tada kai seniai tas prakeiktas kiaušinėlis savo mirties paskutines stadijas išgyvena. Aš jo neprisikviečiu į lovą!!!

    Gimimo istoriją jis žino, manau leidau suprasti kokia tai trauma man buvo, koks didelis man tai žingsnis. Kiek daug man teko su savim apie tai kalbėtis.. Ir dar eit viliot? Nu ne, ačiū.. ir pikta, ir juokinga... ir net nebežinau ar man to reikia.. tik labiausiai gaila, kad mane tiek laiko statė į tos blogietės savanaudės poziciją. O kai galiausiai pasakau gerai, pats bėga į krūmus...
93. LaMona

    

    

    Dukrytė 5 m. 1 mėn.

    Sūnelis 7 m. 5 mėn.

    

    2024.08.11 22:34 (prieš 1 mėn.)

    Deimante_B parašė:
    Sveikos!

    bet, žinot ką. Atsiradęs vaikas visą gyvenimą keičia. Nebūtinai į gerą ar blogą, bet vis tiek po to, kai žmonės susilaukia vaiko, viskas jau būna kitaip. Kartais ta nežinomybė baugina. Suvoki,kad gyvenimas bus kitoks. Nežinai koks. Todėl baisu. Kai žmonės pastoja netikėtai, tuomet jie patiria šią baimę.O kai žmonės planuoja, tai jau tada yra suvokimas, kad,jei pastos,viskas netrukus pasikeis. Ir baisu. Jūs gal paklauskite savo vyro. Gal jam pasikeitimų baimė. Aš negalėjau pastoti ir net po sunkių bandymų,iui ir ivf, pastojus man buvo toks nerimas.
94. Syria

    

    

    5 mėn. 3 sav.

    6 m. 2 mėn.

    

    2024.08.11 22:42 (prieš 1 mėn.)

    Deimante_B parašė:
    Sveikos!

    Tai čia akivaizdu kad jis nelabai nori arba tiesiog nori kad jūs pati norėtumėte, o ne "nū gerai, ateik". Visgi abu suprantate kad vaikas didelė atsakomybė ir turi būti lauktas, mylėtas ir prižiūrėtas. Prieš susituokiant nekalbėjote apie būsimos šeimos viziją? Ar jis tada jau minėjo kad norėtų ir savo vaikų? Kol nebus atviro ir nuoširdaus bei ramaus pokalbio su vyru, tai panašu situacija ir liks "kvaila". Na bet pastoti jūs galite, tai į "nepavyksta pastoti" kontekstą nelabai įsipaišo
95. Deimante_B

    

    

    Big B 8 m. 4 mėn.

    

    2024.08.12 02:00 (prieš 1 mėn.)

    Jis visada sakė, kad vaikų nori bendrų. Net ne vieno, o poros. Įkalbinėjo, kaip ir sakiau, porą metų. O dabar kai jau reikia kažką daryt, kad jis atsirastų - jis žaidimukus žaidžia 😁
    Realiai juk viską (išskyrus kūdikio stadiją) jis jau praėjo, kartu su manim, auginant vyresnėlį. Tai kaip ir aišku ko tikėtis, kaip atrodo. Nėra taip, kad trenkė suvokimas iš giedro dangaus, jog dabar nebeišeis kažko daryt, nes atsiras vaikas. Nuo pat draugystės pradžios matė kaip atrodo planavimas darbų / išvykų su darželinuku. Kada keliamės, einam miegot ir t.t. Greit ir jis prie tos rutinos stojo ir tikrai, nepanašu, kad blogai buvo. Tai ir nesuvokiu to stabdymo esmės.
96. Tūla

    

    

    14 m. 6 mėn.

    17 m. 6 mėn.

    

    2024.08.12 11:00 (prieš 1 mėn.)

    Deimante_B parašė:
    Jis visada sakė, kad vaikų nori bendrų. Net ne vieno, o poros. Įkalbinėjo, kaip ir sakiau, porą metų. O dabar kai jau reikia kažką daryt, kad jis atsirastų - jis ža…

    Todėl, kad kai nusprendi turėti kūdikį čia nėra nieko seksualaus – tai rutina ir darbas jį padaryti ir jis negali atsipalaiduoti. Tai jį ir atstumia. Gal kai vaisingos dienos jums būna, kokio vyno nusipirkit ir gerkit kartu, jei tikrai norite dar vieno kūdikio. Jums abiems bus lengviau atsipalaiduoti, nes dabar ir jums pačiai sunku.

    1

Skelbimai

Šiltas kokybiškas džemperis

3,00 €

Grojantis dinozauras

5,00 €

Marinistinis maudymukas

3,00 €

Merė, Merė - James Patterson

4,00 €