Sveikos, niekada nemaniau, kad nusirisiu iki tokio zemo lygio, kad taip nutiks su mumis, su vyru isgyvenome santykiu krize, jo noru uzpildem skyrybu dokumentus, i kompromisa del santykiu issaugojimo jis nesileido, jis issikrauste, advokate atsiunte dokumentus kurios beeliko pasirasyti, vyran pasake, kad truputi palauksim, kas man iziebe vilti, kad ne viskas baikta, atskirai mes tris menesiai, visa ta laika vyras kiekviena diena lankydavo dukra, duodavo pinigu, guode mane , kad sitaip bus abiem geriau, kartu visi eidavome i lauka, pasivaikscioti...
Sake myli vis dar myli, kad kitos nera, kad jam svarbiausia dukra ir pradeti kita gyvenima be pykciu..Viena syki aplannkes dukra ruosiesi iseiti, dukra apsiverke, apsiverkiau ir as, sis apkabino, dukra apsidziaugusi , kad tevai galbut susitaike (2metu vaikas) pradejo krykstauti.. Sirdis duzo i sipulius..
Ta vakara net nezinwu kokio velnio sugalvojau uzeitti i fo facebooka, zijojau slaptazodi, zinojau , kad taip negalima ir pamaciau , kad yra kita..viskas, ta akimirka protas neklauso sirdies, prirasiau aibe zinuciu jai, jam, padauginusi alkoholio is fo fb prirasiau labai negraziu dalyku apie juos..
As niekam tuo geriau geriau nepadariau..Suvokiu, kad per prrievarta nebusi mylimas, bet manyje verda toks pyktis, kad negaliu ju abieju pqlikti ramybeje, jauciuosi lyg buciau isprotejusi...Kaip man susirinkti paskutines savigarbos sukes ir paleisti viska?