Wagamama parašė:
O ko mes tiksliai norim iš žurnalistų? Kokio straipsnio?
Mes norim, kad apie tokias poras pradėtų kalbėti
Čia labai panašu kas rašyta politikams, bet kiek kitaip.🙂
Mūsų kelionė truko bene 4 metus ir pastoti pavyko po 7 IVF: 1 Lietuvoje, 3 Latvijoje ir 3 Turkijoje. Visas gydymas kainavo daugiau apie 100 tūkst. eurų.“
Tai vienos Lietuvos moters istorija. Tačiau už jos – dar daugiau mūsų istorijų apie metų metus trunkantį gydymą, nesėkmingus bandymus, tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų siekiančias išlaidas ir pagalbos paieškas už Lietuvos ribų.
Tuo pat metu valstybė planuoja beveik 770 mln. eurų šeimų paketui. Tačiau kur šiame plane yra žmonės, kurie dar tik kovoja dėl galimybės susilaukti vaiko?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė beveik 770 mln. eurų vertės šeimos politikos priemonių paketą. Jame numatytos didesnės vaiko priežiūros išmokos, nemokami pietūs mokiniams, vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis, didesnė parama būstui ir kitos priemonės šeimoms, kurios jau augina vaikus.
Tai svarbios ir reikalingos priemonės. Tačiau kalbant apie gimstamumo skatinimą lieka beveik nematomi tie, kurie yra dar vienu žingsniu anksčiau – žmonės, kurie vaikų labai nori, tačiau dėl nevaisingumo negali jų susilaukti be medicinos pagalbos.
Gimstamumas neprasideda nuo vaiko priežiūros išmokos ar nemokamų pietų mokykloje. Jis prasideda nuo galimybės tam vaikui apskritai atsirasti.
Nevaisingumo keliu einančios poros dažnai metų metus moka už tyrimus, konsultacijas, vaistus ir procedūras. Net ir kompensuojamas IVF daugeliui šeimų nėra nemokamas – lieka išlaidos vaistams, papildomoms procedūroms, embrionų šaldymui ir perkėlimams, diagnostikai bei kitiems gydymo etapams. Pasibaigus kompensuojamiems bandymams, šeimos neretai lieka vienos su tolesnio gydymo išlaidomis.
Tačiau mūsų surinktos istorijos rodo, kad problema nėra vien pinigai. Tai ir prarasti metai, senkantis vaisingumas, pasikartojantys nesėkmingi bandymai, nepakankama diagnostika ir situacijos, kai reikalingų gydymo galimybių tenka ieškoti užsienyje ir be abejo moterų bei vyrų psichologiniai išgyvenimai, kuriuos ne visi pakelia.
Parengėme peticiją „Realiai prieinamas nevaisingumo gydymas ir pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje“. Ja prašome plėsti valstybės finansuojamą nevaisingumo gydymą, kad būtų kompensuojama ne tik dalis IVF procedūrų, bet ir reikalinga diagnostika, gydymas, psichologinė pagalba bei šiuolaikiniai pagalbinio apvaisinimo metodai. Taip pat siūlome kompensuojamų ciklų skaičių ir gydymo finansavimą vertinti atsižvelgiant į individualią paciento medicininę situaciją.
Susidaro paradoksali situacija: valstybė investuoja į šeimą tada, kai vaikas jau yra, tačiau žmonės, kurie dėl medicininių priežasčių dar tik kovoja dėl galimybės tapti tėvais, šeimos ir gimstamumo politikoje lieka beveik nematomi.
Jeigu valstybės tikslas iš tiesų yra ilgalaikis gimstamumo didinimas, šeimos politika turėtų apimti visą kelią – ne tik nuo vaiko gimimo, bet ir iki jo. Neužtenka klausti, kaip padėti šeimai auginti vaiką. Turime klausti ir: ką valstybė daro, kad žmonės, susidūrę su nevaisingumu, apskritai turėtų realią galimybę jo susilaukti?
Todėl kviečiame žurnalistus išgirsti nevaisingumo kelią einančių Lietuvos moterų ir šeimų istorijas. Už statistikos ir medicininių terminų yra žmonės, kurie metų metus daro viską, kad susilauktų vaiko – aukoja santaupas, laiką, karjerą, fizinę ir emocinę sveikatą, o neretai galiausiai išvyksta gydytis į užsienį.
Norime, kad kalbant apie gimstamumo skatinimą būtų kalbama ne tik apie tai, kaip padėti jau vaikus auginančioms šeimoms, bet ir apie tai, kaip padėti tiems, kurie šiandien daro viską, kad tie vaikai apskritai gimtų.
Šis kreipimasis parengtas remiantis anoniminėmis moterų ir šeimų istorijomis. Anonimiškumas pasirinktas ne todėl, kad šių istorijų nėra, o todėl, kad apie nevaisingumą Lietuvoje vis dar sunku kalbėti garsiai.
Todėl šiandien nusprendėme apie tai nebetylėti.
Peticija „Realiai prieinamas nevaisingumo gydymas ir pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje“:
https://peticijos.lt/P-88281
Tikros istorijos
***
Vaikas
