sugar9 parašė:
The sea, ieškau jūsų istorijos, kur dalinotės. Ji šitoje temoje buvo aprašyta?
Taip, prikabinu, kad nereikėtų ieškoti 😀
Šiandien laukiuosi. Tačiau iki šio nėštumo vedė daugiau kaip 6 nevaisingumo gydymo metai, 10 pagalbinio apvaisinimo procedūrų – 2 inseminacijos, 6 IVF ir 2 FET – ir 135 313,67 Eur mūsų šeimos lėšų. Mūsų nevaisingumo istorija prasidėjo 2019 metais, kai natūraliai pastojus nėštumas pasirodė esantis negimdinis. Vėliau, ilgą laiką nepavykstant pastoti natūraliai, vėl kreipėmės į gydytojus ir pradėjome išsamesnius tyrimus. Buvo nustatytos dvi pagrindinės problemos – nepratekamas kiaušintakis ir priešlaikinis kiaušidžių išsekimas. Pirmasis gydymo etapas buvo inseminacijos. Po pirmosios pastojau, tačiau nėštumas nustojo vystytis. Antroji inseminacija rezultato nedavė. Tuomet išgirdome, kad kitas žingsnis – IVF. Atrodė, kad IVF pagaliau gali būti sėkmingas, nes juk laboratorijoje matys embriono sveikatos būklę. Tačiau jau pirmojo IVF metu paaiškėjo dar viena problema – mano kiaušidės į stimuliaciją praktiškai nereagavo. Pavyko išgauti vos dvi kiaušialąstes, tačiau iš jų nepavyko sukurti nė vieno embriono. Taip buvo panaudotas pirmasis valstybės kompensuojamas IVF bandymas – be nė vieno embriono, kurį būtų buvę galima perkelti. Prieš antrąjį IVF mums pasiūlė išbandyti kiaušidžių PRP procedūrą ir stimuliacijai naudoti naują, valstybės nekompensuojamą vaistą. Šį kartą pavyko sukurti tris embrionus. Vienas jų implantavosi – vėl atsirado viltis. Tačiau nėštumas ir vėl nustojo vystytis. Likę du embrionai buvo perkelti vėliau, tačiau nė vienas neimplantavosi. Visą šį IVF gydymą Lietuvoje apmokėjome patys. Trečiojo IVF vykome į Rygą. Tačiau šį kartą kiaušidės į stimuliaciją beveik visiškai nereagavo – augo vos vienas folikulas. Ketvirtąjį IVF vėl atlikome Lietuvoje. Pavyko sukurti du embrionus ir abu jie buvo perkelti vienu metu. Pastojau. Tačiau ir šis nėštumas nustojo vystytis. Tai buvo antrasis valstybės kompensuojamas IVF. Penktasis IVF Lietuvoje davė vieną embrioną. Jis neimplantavosi. Ir tada atėjo šeštasis IVF. Po tiek metų gydymo, procedūrų, vaistų, tyrimų, nesėkmingų bandymų, nėštumų ir jų netekčių pavyko sukurti du embrionus. Vieną jų perkėlėme. Šį kartą jis pasiliko. Šiandien šis nėštumas vystosi sėkmingai. Skaičiuojant visą mūsų daugiau kaip šešerių metų kelią, atlikome 10 pagalbinio apvaisinimo procedūrų: 2 inseminacijas, 6 IVF ir 2 FET. O kiek visa tai iki šios dienos kainavo mūsų šeimai? 135 313,67 Eur. Šis skaičius man ypač svarbus kalbant apie valstybės pagalbą nevaisingoms šeimoms. Formaliu požiūriu mes ją gavome – turėjome du valstybės kompensuojamus IVF. Tačiau net ir kompensuojamas IVF nereiškia, kad šeima nepatiria reikšmingų papildomų išlaidų. Dar svarbiau tai, kad dėl itin mažo kiaušidžių rezervo mūsų galimybės kiekvieno bandymo metu buvo labai ribotos. Per abu valstybės kompensuotus IVF kartu buvo sukurti vos du embrionai. Todėl, žvelgdama į visus gydymo metus ir daugiau kaip 135 tūkst. eurų, kuriuos mūsų šeima turėjo skirti tam, kad šiandien galėtume lauktis, negaliu pasakyti, kad realiai pajutome reikšmingą valstybės finansinę paramą. Nevaisingumo gydymas nėra vienas IVF bandymas. Kai kurioms šeimoms tai yra metų metus trunkantis procesas, kuriame vieną procedūrą keičia kita, o kiekviena nesėkmė reiškia ne tik emocinį smūgį, bet ir naujas išlaidas. Mūsų atveju prireikė daugiau kaip šešerių metų, 10 procedūrų ir 135 313,67 Eur, kad pagaliau galėtume pasakyti: Mes laukiame savo vaiko, naujo Lietuvos piliečio.