Pirmas gimdymas extra CP, antrą po 2 m. 2 mėn. pagimdžiau pati. Pirmasis gimdymas, jei ne CP, tai viduramžių laikais irgi nebūtų jau mūsų abiejų, o antras gimdymas pranašautas mažesnis vaikas ir GAL pavyks, ačiū Dievui didesnę merginą ir Labai sėkmingai pagimdžiau. Aišku, gimdymas antras buvo kaip pirmas, per 6 val. kai sarėmiai kas minutę atsidarė vos 2,5 cm, jau ir alpti beveik pradėjau, ėmiau epidiūro, leido tokiomis dalimis, kur jausdavai skausmus, bet labai švelnius, veikė iki valandos, tai per tas pora valandų pailsėjau, tada stūmimui viską jaučiau, ir veikla pristojo, nesislinko žemyn, tai dar teko ir skatinamuosius iškęsti, bet viskas puikiai pasibaigė. Kadangi pirmas gimdymas buvo po visos dienos vargo, be jokių epidiūrų, išoperavo nakčiai, visa naktis po to nemiegota, tai atsigavinėjau laaabai sunkiai, nekalbu apie visokias pogimdyvines depresijas, rando skausmus, aplinkos smerkimą, kad "kaip nesugebi pagimdyti" (deja, pas mane taip buvo, net nesvarbus faktas, kad CP mus abu su vaiku šiaip išgelbėjo), tada ypač skaudžiai regavau į tai dar labiau..... Buvo laaabai sunkus periodas visaip kaip. O po natūralaus sėkmingo, žinoma, truputį įkirpo, nes mergina buvo didelė, kad nesuplyščiau stūmimo metu, bet net nebuvo ką lyginti su mano CP patirtimi. Labai bijojau to antrojo CP. SU planiniu gal kitaip dar būna, bet vis tiek operacija yra operacija.
Žinoma, ir natūralių gimdymų kokių būna, kelios pažįstamos su kelinto laipsnio plyšimais, baisu.... Bet betkokiu atveju, kaip viena mamytė rašė, mylėkite save, nesvarbu kaip pagimdėte, natūraliai ar CP, kitokia mama nuo to nebūsite. Esate šaunuolės.
Ypač žinau, kiek daug reiškia aplinkinių smerkimas dėl CP. Laaabai prašau, tikrąja to žodžio prasme spjaukite ant tokių žmonių ir jų nuomonės.
Tikrai kosmosas yra, kai Tau CP išgelbsti gyvybę, ne tik Tavo, bet ir vaiko, o žmonės ant kryžiaus kala, bet visokių yra.....