Forumas

«13 5 9 10 12 Kitas »

Žiogas_

1 m. 1 mėn.

5 m. 2 sav.

2019.08.30 08:03 (prieš 1 m.)

Daug nuomonių. Čia labai daug kas pasakoja savo istorijas. Aš brolį turėjau, santykiai nekokie buvo ir dabar labai nekokie taip kad čia iš visaip būna ir tikrai žinau ne vienus tokius.

Šiaip ilgą laiką planavau tik vieną turėti. Priežasčių daug: finansai, dėmesys (nes nemažai dirbam) kažkaip vis atrodė kad geriau vieną turėti ir galėti investuoti.į jo išsilavinimą (galbūt privatų), būrelius, visai šeimai keliauti ir pan. Karjeros siekimas su vienu vaiku man atrodo daug paprastesnis nei su daugiau. Svarbus aspektas buvo ir ekologija, žmonių per daug, išteklių neužtenka ir visada buvo kažkaip baisu kaip tas mūsų pasaulis atrodys po kokių 20 metų... o priežasčių šiaip tikriausiai milijonas taip pat kaip ir kitos suras milijoną, kodėl geriau 2. Tik tikėtina kad su vienu tos priežastys bus labiau pragmatiškos, o su dviem jau emocinės.

4
Amirux

9 mėn. 3 sav.

Benas 7 m. 3 mėn.

2019.08.30 10:03 (prieš 1 m.)

laukų vėjas parašė:
As taip pat esu vienas vaikas seimoje. Labiausiai paauglysteje truko brolio/seses, kad pasibedavoti, kaip tevai uzknisa vilkau ju problemas viena, nes jie kaip m…

Apie ta ir sneku, atrodo vienam vaikui gali duoti viska, bet tuo paciu labai nuskriaudziami be seses ar brolio, as turiu 3 seses ir esu lb patenkinta.
Ghostflower

3 m. 3 mėn.

2019.08.30 10:09 (prieš 1 m.)

Vat tas 'viena' ir nieko nera geriau uz brolio/sese istikro, nenoriu izeist, bet skamba juokingai. pasaulyje yra daugybe nuostabiu zmoniu, ir galima tureti draugu. nepavyksta kazkam? nu sorry gal reiketu y save pasiziuret, gal kazka darot ne taip, arba keist gyvenimo buda/vieta.

su broliais seserim, pilna atveju, kai santykiai nekokie. dar gerai jeigu Tik nekokie. o kas buna kai uzauga, pjaunas del visko, gadina vieni kitiem gyvenimus, pjaunas del visokio turto ir tt ir tt ir tt.

faktas: jeigu jum truko/ labai gera tureti broli/sese, zinoma, tai jusu argumentas, puiku. bet sakyti, kad daugybe kitu rimtu priezasciu yra bullshit, pries viena toki argumenta, va kas yra bullshit.

cia mazdaug, kai man sako kas, jei sakau jog finansiskai nenoriu- aj, anksciau kokie laikai buvo visi uzaugo ir tu uzauginsi. nu **** nenoriu as belenkaip uzaugint. as zinau ka reiskia mazai turet, nenoriu to savo vaikui. net nors tai ne svarbiausia, tai labai svarbu. psichologiskai ir fiziskai.

p.s. sese turiu, vaikyste nekokia. dabar pradejom atrast bendra kalba tik vaikam atsiradus. gyvenam skirtingose salyse, tikrai nepasakyciau jog truksta.

Vixe parašė:
Bull shit!

11
Ghostflower

3 m. 3 mėn.

2019.08.30 10:12 (prieš 1 m.)

Amirux parašė:
Apie ta ir sneku, atrodo vienam vaikui gali duoti viska, bet tuo paciu labai nuskriaudziami be seses ar brolio, as turiu 3 seses ir esu lb patenkinta.

zinot, kaip suauge manau turim ivertinti visus uz ir pries, o ne 'taip smagiau'. nes zmogaus rase pati is saves, dazniausiai, nori ko neturi. tipo, kitur geriau.

1
KERI

Uoga 11 mėn. 5 d.

Pupa 4 m. 3 d.

2019.08.30 14:03 (prieš 1 m.)

As ilga laika nenorejau vaiku isvis, nepatinka man vaikai. Tada 28 metu tiesiog sugalvojau, kad vieno noriu, susilaukem dukros, gimdymas buvo stresinis, vaikas gavo gimdymo trauma, pirmus menesius gailejaus kam uzsimaniau to vaiko, nes uzgriuvo rupesciai, supratau kiek skausmo gali patirt dwl kito zmogaus, ar jam viskas bus gerai ir pan. Galvojau daugiau vaiku neturesiu... Galiausiai praejo metai, nurimo rupesciai, baimes. Supratau, kad musu dukryte bus viena, nera pusbroliu, puseseriu bendraamziu, ir nelabai ju nusimato. Vis dazniau emiau galvot, kad geriausia ka galiu padovanot vaikui, tai artima zmogu, aisku yra tikimybe, kad nesusiformuos tas rysis tarp vaiku, bet cia is dalies ir tevu vaidmuo ji sukurti, perduoti vertybes seimos dar man labai svarbus finansinis aspektas, neturedama nuosavo busto, pajamu ir pan. as buciau turejus lygiai 0 vaiku. Taip pat labai svarbu koks vyras salia, jei nebuciau isitikinus, kad sugebes but geru tevu irgi 0 vaiku man vaikai niekad nebuvo siekiamybe ir gyvenimo prasme, tiesiog tai naturali gyvenimo tasa, atsizvelgiant ar tinkamos aplinkybes

8
Black_flower

2019.08.30 14:44 (prieš 1 m.)

renataa parašė:
Kai pirma pagimdziau,sakiau daugiau nebus,ejo metai nevieni,vyras kalbino,bet as NE. Bet atejo laikas kai uzsinorejau,vat po 12metu turim pagranduka.

Renata, norėjau paklausti, o kaip sekasi jūsų vaikučiams bendrauti? Kai yra toks didelis skirtumas tarp jų?
lututee

2 m. 3 sav.

2019.08.30 15:17 (prieš 1 m.)

Mūsų pirmas nelengvas vyrukas.. Tačiau pati esu is trijų.. Todel reikia laikp, kad pradėtume galvot apie antra, nes dabar ir fiziškai dar per sunku
renataa

2 m. 1 mėn.

13 m. 10 mėn.

2019.08.30 15:41 (prieš 1 m.)

Black_flower parašė:
Renata, norėjau paklausti, o kaip sekasi jūsų vaikučiams bendrauti? Kai yra toks didelis skirtumas tarp jų?

O ce jau didziausias malonumas ziuret i juos.vyresnysis labai myli,zaidzia su juo,o ir maziukui matau kad brolio reikia.

1
renataa

2 m. 1 mėn.

13 m. 10 mėn.

2019.08.30 15:44 (prieš 1 m.)

renataa parašė:
O ce jau didziausias malonumas ziuret i juos.vyresnysis labai myli,zaidzia su juo,o ir maziukui matau kad brolio reikia.

Dabar kartais gailiuos,kad anksciau nesugalvojom,sirdele gal ir trecio noretu,bet protas sako velu jau
elen33

2019.08.30 16:44 (prieš 1 m.)

Aš taip pat ilgą laiką nenorėjau vaikų išvis. Iki kokių 25metų man rūpėjo tik pramogos, eiti su draugėm į klubus, keliauti, taip pat daug mokiausi, po paskaitų dirbdavau, o pinigus leidau linksmybėms, rūbams ir pan. Vaikai kėlė 0 susidomėjimo. Vėliau po truputi pradėjo atsibosti toks gyvenimas, su vyru vis dažniau likdavom namuose žiūrėt filmų, o ne eit į miestą ir draugai surimtėjo, pradėjo kurt šeimas, tai kažkaip ir man po truputi atsirado motinystės instinktas. 30 pagimdžiau. Po gimdymo kaip ir daugelis sakiau, kad niekada gyvenime Tiek gimdymas, tiek pirmi metai buvo labai sunkūs, turėjau ir sveikatos problemų ir psichologinių problemų, vaikas buvo labai neramus, vyras daug dirbo, man mažai padėjo, seneliai irgi pas mus tik kaip svečiai, tikrai nesiveržia padėti, žinoma, jei paprašau, tai padeda, bet jautiesi lyg prašant paslaugos, o ne taip, kaip pas kitus, kad tik palik vaiką ir mes džiaugsimės. Žinau, kad moterys giriasi, kad , jei nori, tai viską spėji, ir vaiką auginti ir namais ir savim pasirūpinti ir kitos ir dirba po truputi. Aš nespėjau NIEKO. Pirmus 3mėn. išvis nueidavau iki wc ir gulėdavau su vaiku lovoj, neturėjau nei jėgų, nei noro, ką nors dar daryti. Pirmą pusetį prisimenu kaip kažkokį egzistavimą, ne gyvenimą. Su laiku viskas gerėjo, žinoma būna ir dabar sunkumų, bet vaikas teikia tikrai labai daug džiaugsmo, kai matau, koks jis linksmas ir mielas, lyg ir norėtųsi dar vieno ar net kelių ... Bet labai BIJAU, kad vėl bus kaip po pirmojo gimdymo, jei jau su vienu kūdikiu vos susitvarkiau, kaip susitvarkyčiau su dviem vaikais?

5