Forumas

Sveikos merginos, pasidalinsiu savo istorija. Esu šnd 44 m., sūnų pagimdžiau būdama 18m. Daugiau vaikų neturėjau, nes nenorėjome su vyru. Per visą gyvenimą jokių ligų ar bėdų su moteriškom ligom neturėjau. Prieš 8m. gyvenimas susiklostė taip, kad gyvenu jau su nauju vyru. Apie 2m. bandėme pastoti, bet nieko neišėjo. Apytiksliai vaisingom dienom pabandydavom ir nieko, kol vieną dieną nedingo mm. Nėštumo nėra ir tada panika apėmė, kad prasidėjo klimaksas. Žinoma nubėgau pas ginę, rado cistą dešinėje kiaušidėje, tada vaistai, ciklas greit atsistatė ir tada jau nutarėme su vyru ilgiau patiems nebandyti ir kreipėmės pas vaisingumo specialistus. Pirma vyro tyrimas, viskas ok ir tada neatlikus daugiau jokių tyrimų (neskaitant paprastos mano echo apžiūros) išgirdome pasiūlymą nieko nelaukiant daryti IVF, nes mano metai viską pasako. Laiko nėra. Kadangi kaip ir minėjau visai netekę su tuo susidurti aklai viskuo pasitikėjau, juk atėjome pas specialistus, savo srities žinovus. Apie tai, kad gali nepasisekti, nes mano metai, buvau supažindinta ne kartą. Kadangi kito pasirinkimo nėra, nutarėme startuoti su IVF, tik kelis mėn. teko dar viską nukelti, susirgau covidu. Labai sunkiai prasirgau, gulėjau ligoninėje, sanatorijoje. Tik grįžus iš sanatorijos pasiskambinau gydytojai, sakau ar galime pradėti, gal reik organizmą kažkuo pastiprinti ir pan. Ir vėl atsakymas, laikas senka, nėra ko laukti. Atliktas IVF 2022.04.01. Dvi kiaušialastes pavyko pagauti, jos puikiai apsivaisino (sakė aukščiausio balo) ir abi po dviejų parų įkėlė. Deja, sulaukiau mm, mums nepavyko. Kai išvydau testo rezultatą neigiamą užsiregistravau šiame puslapyje ir ... o dieve kiek aš turėjau skaitymo ... ir va tada nusipirkau ov testukų, galvoju reik patikrinti ar man išvis ov vyksta, BKT pradėjau matuotis, kaklelį tikrinti. Myliukai tiksliai pagal planą, ciklas reguliarus. 06 mėn. mm prasideda kiek anksčiau, dvi dienos negausiai ir viskas baigiasi. Skubu testą darytis, TEIGIAMAS vaiduoklis, po 2 d. ryškesnis vaiduoklis, pradeda vėl teplioti. Bėgu į polikliniką pas ginę, žiūri į mane kaip į kvaišą, sako laukit, nėra čia dar jokio neštumo (po echo), bet progesterono paskiria ir be jokių tyrimų. Žinoma jai irgi supasakojau, kad pastoti nepavyksta, IVF nesėkmingas. Sėdėti ir laukti pasirodė kvaila, kai visos forumo moterys bėga HCG darytis. Tada aš pas kitą specialistą (jau privačiai) bėgu, nes man ir toliau rudai teplioja, o 3 nt teigiamas ir vis ryškesnis. Jis mane nuodugniai apžiūri, liepia HCG ir PRG pasidaryti. Skaičiai geri, po 3 d. didėja, trigubinasi, PRG 110. Su 1500 hcg einu vėl pas gine savo poliklinikoje, vis dar nieko nemato ir su kvaila tokia šypsena sako nu dar laukim, turbūt jums čia nuo visų vaistų HCG rodo. Mano privatus gydytojas atostogauja, bet aš jau neapsikentusi skambinu jam, nes kaip gali 2 ciklus nt būti neigiami, o paskui staiga nuo vaistų teigiamas pasidaryti. Jis mane kiek apramina, tikrai sako laukiatės, bet kadangi specialistas turintis daugiau patirties (ar atsakomybės), nei gine, sako registruokis pas mus į kliniką pas bet ką, tegu apžiūri. Jei prasidės skausmai skubiai važiuoji į priimamąjį. Vizito pas gydytoją nesulaukiu, nes po kelių dienų prasidėjo skausmai. Mane apžiūrėjo, neštumas yra, bet deja deš.kiaušintakyje. Pati nebūdama jokia specialiste matau kuo gražiausiai savo stebūklėlį ekrane, jis pulsuoja, gydytoja sako vystosi, širdelė jau plaka, bet deja operuojame ir šaliname visą kiaušintakį. Vis dar skaitau visus forumus, kiek visom skirtingų laimingų ir nelaimingų istorijų nutinka. Sužinojau daugiau ir apie pačias apvaisinimo procedūras. Tiesa, nepaminėjau, kad po nepasisekusio IVF bendravau su gydytoja, tada jau buvau šiek tiek pasiskaičiusi, tad klausiau kokia jos nuomonė, kodėl nepasisekė, kur ieškoti priežasčių, nes viskas pasak jos buvo labai gerai, embriologė džiaugėsi tuo ką man įkelinėjo, super kokybė. Vėl tą patį išgirstu, kliūtis mano metai, kokių dar priežasčių. Juokiasi atsisėdusi... Donorės kiaušialastė vienintelė galimybė. Nepasiduodu ir vis tiek klausiu, o ką galima būtų dar padaryti, sakau kiti daro taip, kitom būna taip, kaip pvz. gal daryti kiaušidėm PRP procedūrą, tai sako galima būtų db bandyti truputį kitaip, paruošt gal labiau gimdą, pas mus klinikoje geresnė procedūrą daroma nei PRP, ją galima išbandyti. Išėjau tada nieko nesupratusi, o dabar esu dar labiau pasimetusi. Padėkite apsispręsti. Tai argi tikrai tie mano metai kalti ir šansų nėra? Bet kaip tada paaiškinti natūralų pastojimą. Išleidžiant iš ligoninės palinkėjo greičiau pastoti su kairiuoju kiaušintakiu (operacijos metu jį apžiūrėjo, tinkamas) ir sulaukti savo stebūklėlio. Ką toliau daryti ? Bandyti patiems, kreiptis į kitą vaisingumo kliniką ? Į tą pačią tikrai nenoriu sugrįžti, nes kvepia tiesiog pasipinigavimu. Gal aš ir klystu, bet jei mano metai kliūtis ir laiko nėra, tai galbūt pirmuoju bandymu reikėjo viską maximaliai padaryti... Nes kaip suprantu su kiekvienu bandymu kiaušidžiu rezervas senka. Važiuoti į užsienį ? Kur ? Esu taip pasimetusi. Žinoma ir pinigų nėra tiek, kad galėtum dar n kartų bandyti. Valstybė nefinansuoja dėl tų pačių metų