2023.02.05 00:01 (prieš 1 mėn.)
Mažylė1 parašė:
Mane psichologija šiame kelyje tiesiog žudo, labai labai yra sunku, kai verki pusę dienos, nes nebegali visko pakelti...
Ypatingai po neigiamų ats., tai nukala žemyn kaip turi būt, atrodo skrandį išverksi. Man porą mėnesių taip buvo viskas sujautrėję, kad mieste vežimėlį su vaiku pamačius galėdavau apsiverkt. Net ant dušo želė ženklas, kur būna žmogeliuikai ir vežimėlis, tipo tinka visai šeimai, ir tas užtrigerino... Žiauriai sunku dirbti, susikoncentruoti dėmesį į kažką kitą...Atrodo ta nesekmė tiesiog tave suvalgo visą ir nieko nebelieka.
Kažkaip paskutiniu metu pagalvojau, kad privalau turėti dar kokių nors svajonių, planų, ką norėčiau gyvenime dar padaryti, patirti, nes kitaip galima nuprotėti arba į depresiją nukristi...
Kai daug metų iš eilės tavo didžiausias noras, planas, svajonė, tai dėl ko tu stengies, atiduodi visas jėgas ir pinigus yra tas teigiamas nėštumo testas, o kaip neišeina taip neišeina... atrodo visas gyvenimas pasidaro kaip nesekmė... Tai bandau kažkaip save suimti į rankas. Priminti sau ką gero turiu gyvenime. Ir bandyt nepamiršt ir kitų svajonių.
Greičiausiai kitam IVF rinksimės Turkiją, tai galvoju reik prie to paties nuvaryti panardyti-visad labai norėjau. Na, kad nenuprotėt tik apie folikulus galvojant :).
Tai tikrai labai daug stiprybės reikalaujantis kelias, mergaitės labai didžiuojuosi visomis.
