TV
alinaz parašė:
Oi buvo visuokiu priezasciu per ilgus metus: tai vietos/busto neturejimas, nestabili finansine padietis ( dabar as oficialiai nedirbanti ), siaip jau priprates lais…
Na, jei esat bedarbė ir negautumėt jokių VPA pinigų, tai sakyčiau, kad vyras protingai šneka. 
Jei labai norit antro, pirmiausia reikėtų parodyti vyrui, kad tai tikrai nėra bloga mintis – susiraskit darbą, pradirbkit reikiamą laiko tarpą, kad prieš išeinant NGA jau gautumėt pinigų, o tada galima ir apie norus šnekėt. Nors realiai, jeigu vyras šimtą priežasčių randa, gal esmė kažkur kitur. Pvz., sunkus buvo pirmas nėštumas ar gimdymas ir vyras tiesiog bijo arba labai sunkūs buvo pirmi keli metai su vaiku ir pan. 
Geriausia tiesiog atvirai pasikalbėt ir išsiaiškinti abiejų lūkesčius ir baimes – gal tuomet viskas išsispręs. Arba atvirkščiai – sužinosit, kad vyras tikrai nebenori daugiau vaikų ir, kad nebeverta tikėtis, jog kadanors užsimanys. Bet kuriuo atveju, manau, geriau iki galo išsiaiškinti negu vis spėliot ir laužyt galvą kaip čia tą vyra įkalbėjus. 
Liustra parašė:
Vargu, ar vaikai labai artimi bus, kai toks skirtumas... bent jau as su broliu neturiu nieko bendro. Isvaziavau studijuot, kai jis dar mazas buvo, dabar turiu savo …
Aš nemanau, kad artumas turi kažką bendro su metų skirtumu. Va, mano broliai augo su mažesniu nei 2 metų skirtumu, o yra visiškai neartimi vienas kitam. Tarp manęs ir vyriausiojo brolio 8 metų skirtumas, bet esam daug artimesni nei su vidurinėliu. Vaikystėj irgi abu broliai buvo visiškai skirtingi, nerasdavo tarpusavio ryšio, o aš su vyresnėliu visad sutardavau, nekliudė nei metų skirtumas, nei tai, kad man tebuvo ~10, kai išvažiavo studijuot. 
Geriausia planuojant vaikus nesitikėt nei, kad jie bus labai artimi, nei, kad būtinai neras bendros kalbos, nes tokių dalykų negali prognozuoti. Jei jau planuot, tai todėl, jog patys tėvai nori daugiau vaikų, o ne todėl, kad pirmajam reikia „draugo“.
