krizių santykiuose būna įvairiausiom formom. O ir elgesys porose labai skirtingas tarp žmonių. Vieniems priimtina apsižodžiuot "durnius", " psichė" ir pan. O kitiems čia jau būtų pabaiga.
Na, aš manau, kad tas ribas mes patys nusibrėžiam.
Todėl nenoriu nei baisėtis, teisti, nei kategoriškai kažką čia patarinėt, nes man pačiai dar mokytis ir mokytis iš gyvenimo.
Vis gi kalbėtis ir aiškintis santykius reikia tada, kai tu jau pati esi rami. Kitaip tai bus eilinis emocijų išsikrovimas vienas ant kito. Pabūk su savimi, atsakyk sau į klausimą ar dar yra vilties kažką atgaivinti, užglaistyt nuoskaudas. Manau, kad intuityviai kiekviena moteris tikrai tai nujaučia. Ir jei jauti, kad čia nieko pakeisti negalima-pabandykit pagyvent atskrai. Kad abu pajaustumėt gal tikrai geriau atskirai?
Nes labai teisios tos, kurios sako, kad vaikutis bus laimingesnis gyvendamas ramioj ir draugiškoj aplinkoj, matydamas tėtį, bet negyvendamas su juo.
Kažkaip įsijaučiau aš į šitą situaciją. Ir spaudžia širdį dėl jūsų šeimos. Tikiuos, kad viskas išsispręs į gerą.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas








