Vyro agresyvūs isterijos priepuoliai nėštumo metu

Komentuoti
  1. 2019.04.26 06:06 (prieš 3 sav.)

    Sveikos mamytės. Ar jūs taip pat susidūrėte su situacija, kai vyras nėštumo metu staiga tapo tarsi kitu žmogumi? Manasis vis dažniau isterikuoja, šaukia ir dėl visko nepatenkintas ir kaltina mane. Širdelė plyšta iš skausmo ir verkiu pasikukčiodama. Stengiuosi nusiraminti, kad nepakenkčiau mažyliui, bet ne visada greitai pavyksta, negaliu užmigti... Kažkaip atrodo priešingai turėtų būti, nes aš gi laukiuosi ir man turėtų užeiti isterijos ir nervų priepuoliai... Norisi nuo jo pabėgti ir net pagalvojau apie busimo vaikelio auginima tik pati, skaudu, kai taip santykiai pasikeite. Gal jam depresija? Ar jam tai praeis?

  2. 2019.04.26 07:45 (prieš 3 sav.)

    Nu ka galima patarti, kalbetis, kalbetis ir dar karta kalbetis. Be priezasties juk nepasikeicia. Gal pergyvena del to kad pasikeis viskas? Gal galvoja truks pinigeliu. Gal darbe siuo metu sunkiau. Jus turite susesti ir kalbetis. Gal pervargsta? Daug tu gal... o jus negalite pvz pas tevus kokius porai dienu isvykti, aprimsite abu, susisete po visko pakalbesite. Nes gyventi itampoje nera gerai nei jums nei jam.
    Sekmes

  3. 2019.04.26 09:09 (prieš 3 sav.)

    Aš ir patarčiau, jei yra galimybė, keletą dienų pabūti atskirai, kad mintys susidėliotų, o tada bandyti pasikalbėti, kas jį neramina, išsakyti kas jums nepatinka ir ką galite pakeisti. Kartais, jei sunku kalbėti, nes užkaistate, galima tai pabandyti daryti raštu

  4. 2019.04.26 09:54 (prieš 3 sav.)

    mano vyras akivaizdžiai daug jautresnis pasidarė nėštumo metu. būna, ir susigraudina, ir per konfliktus nesivaldo - išbėga į kitą kambarį arba balsą ima kelti, kas buvo itin retai ne nėštumo metu. nors ir kiek susitariam santykius aiškintis ramiai, abiems tai sunkiai gaunasi - esam įsielektrinę nuo laukimo, mano amžino nuovargio ir t.t. pas psichologą nei kartu, nei jis vienas negali eiti - dar nepasiekė tokio sąmoningumo
    BET neseniai radau internete kursus apie pasiruošimą gimdymui, tame tarpe ir vyrams: https://unijoga.wordpress.com/ , užrašiau mus abu - vyras su entuziazmu sutiko, nes visada planavo dalyvauti gimdyme, tada dar pametėjau jam visokių straipsių apie vyro pagalbą gimdant - sigita.eu/data/documents/Vyras-gimdyme.pdf, https://www.tavovaikas.lt/lt/busiumama/sveikata-ir-gera-savijauta/g-45866-psichologes-patarimai-kaip-pasiruosti-gimdymui ir pan. Jam pradėjus gilintis į tokią informaciją, jam kažkaip susiejo galvoje, kad nėštumas taip pat yra dalis gimdymo, kuriam jis taip nori padėti. ir kad tie visi patarimai rūpintis moters saugumu, geru emociniu fonu ir tt. galioja ne tik per gimdymą, bet ir dabar. Žodžiu, matau, kad vyras labiau susimąstė apie savo indėlį dabar, nėtumo metu. gal ir jūs labiau įtraukit jį į pasiruošimą - mums tai labai padėjo.

  5. Domas 11 m. 2 mėn.

    2019.04.26 10:12 (prieš 3 sav.)

    Ebruozyte parašė:
    mano vyras akivaizdžiai daug jautresnis pasidarė nėštumo metu. būna, ir susigraudina, ir per konfliktus nesivaldo - išbėga į kitą kambarį arba balsą ima kelti, kas …

    Sako būna vyrai per daug įsijaučia į nėštumą, mano sūnaus tėvas net kelias savaites veme rytais, o aš nei karto per visą nėštumą ir šiaip pas jį hormonai siautėjo daugiau nei pas mane, be to tolygiai su manim priaugo svorio. Tai tas įtraukimas labai padeda turbūt ir jiems suprasti kas vyksta ne tik su moterim, bet ir jais pačiais, todėl gal ir verta pabūti kokią parą atskirai autorės vietoj, bet tikrai ne per daug ir ne nustumti vyro į šalį, o bandyti kalbėtis

  6. 2019.04.26 10:54 (prieš 3 sav.)

    Sveiki, galite neatsakyti, bet paklausiu - ar jis planavo ir norejo sito vaiko? Mano drauges vyras suzinojes apie nestuma pavirto i kita zmogu. Pries tai buvo svajoniu partneris, o po zinios paskelbimo tapo nevaldomas - isterijos, saukimai, pykciai, dingimai is namu. Viso to priezastis buvo ta, kad jo planuose minimum 5 metus dar nebuvo vaiku (kudikelis netyciukas). Vyras jautesi tiek moraliskai, tiek finansiskai nepasiruoses seimai. Apie 7-8 nestumo menesi situacija pagerejo, bet drauge iskentejo daug sunkiu dienu su juo...

    1
  7. 2019.04.26 11:06 (prieš 3 sav.)

    akvile84 parašė:
    Sako būna vyrai per daug įsijaučia į nėštumą, mano sūnaus tėvas net kelias savaites veme rytais, o aš nei karto per visą nėštumą ir šiaip pas jį hormonai siautėjo d…

    Kaip idomiai del svorio, buvau girdejusi tai pries nestuma, bet niekada nemaniau, jog taip gali buti mano vyras priaugo 8kg nuo nestumo pradzios

  8. 2019.04.26 11:26 (prieš 3 sav.)

    Ebruozyte parašė:
    mano vyras akivaizdžiai daug jautresnis pasidarė nėštumo metu. būna, ir susigraudina, ir per konfliktus nesivaldo - išbėga į kitą kambarį arba balsą ima kelti, kas …

    Gera mintis, bet tik užsimenu apie tai, jis nieko nenori žinoti, jam nesmagu kalbėti apie nėštumą, tik per pirmą skaną patikėjo, kad laukiuosi, nors pats manę įtikino turėti vaikelį, aš juo patikėjau. Pilvukas po truputėlį ryškėja ir tai jį labai gąsdina. Toks jausmas, kad tik aš viena pati džiaugiuosi, bet tas džiaugsmas beveik visiškai išblėso ir teliko didelė baimė kas gi bus toliau. Kartu esame virš dvylikos metų ir negaliu patikėti, tuo kas vyksta, šito nesitikėjau, kad šitaip gali būti. Bandysiu nepasiduoti ir ieškoti būdo kaip pasisnekėti, nes su manimi jis tapo begalo uždaras, jam tik sporto salė, geriausias draugas su kuriuo visą savo laisvalaikį 7 dienas per savaitę praleidžia ir krepšinis. Anksčiau jis stengdavosi pats laisvalaikį praleisti kartu. Toks jausmas lyg jam arba tikrai stiprūs emociniai išgyvenimai dėl pokyčių arba jam kažkas plauna smegenis. Prieš nieštumą jis sakė jog jis nori vaikelio ir viskas yra pasiruošęs, o dabar, kad dar jam pagyventi reikia ir nėra tam pasiruošęs. Mes jau nebe vaikai esame, bet kas čia su juo darosi. Dėl psichologų jis labai kategoriškas tai bijau net užsiminti, nes tikrai nenoriu dar daugiau pykčio priepuolių. Aš jaučiu tkrai jo daromą man stiprų psichologinį spaudimą, net pasakyčiau jog tai psichologinis smurtas, nes kiekvieną dieną net baisu jau darosi jam akyse pasirodyti...

  9. 2019.04.26 11:46 (prieš 3 sav.)

    Atsiprašau, bet kažkoks myžalius tas jūsu vyras.

    Pats paskatino pastot. O kai pastojot apsigalvojo, pagyvent del saves mat reikia jam dar. Na suklydai vyre, bet jau šaukštai po pietu. Esi suaugęs tai prisiimi atsakomybę už savo sprendima ir žengi pirmyn.

    Jums ir isnesiot ir pagimdyt ir nakti keltis, visa diena namie sedet ir gyvent vaiko grafiku. O cia mat vyras suskydo, kad pagyvent jau negalės. Gerai į skudurus įkaršt jam reikia, o ne kalbėtis.

    13
  10. 2019.04.26 13:14 (prieš 3 sav.)

    Ugneleee parašė:
    Atsiprašau, bet kažkoks myžalius tas jūsu vyras.

    Neatsiprašinėkite, jūs kaip pirštu į akį tiesiai šviesiai pasakėte problemos esmę. Tik aš manau, kad esu šoko būsenoje, nes niekaip nesuprantu kaip taip gali būti ir kaip viską pakeisti, gal aš tiesiog nenorėdavau pastebėti ir mačiau, ką noriu matyti, bet šitiek metų?...... Man gėda, nes visko ko gyvenime troškau, tai - mylinčio vyro, o ne šitaip besielgiančio su manimi ir būsimu mažyliu.

    1
Žinutės parašytos:

Naujas komentaras