čia ŽADĖTAS TĘSINYS mielos NerinChick pasiūlyta tema Apie žindymą tik IŠ VIENOS AR IŠ ABIEJŲ KRŪTŲ VIENAM MAITINIMUI
Mano atsakymo pradžioje (čia, p.175) aptariau atvejus, kai kūdikis gali visiškai pasisotinti IŠ VIENOS KRŪTIES.
Tačiau aš pripažįstu, jog būna situacijų, kai verta tęsti kūdikio maitinimą žindant iš kitos/antrosios krūties. Apie jas taip pat rašiau ir mielos NerinChick dar neskaitytoje knygoje „Kūdikio žindymas nepakeičiamas kaip motinos meilė“.
(1) Skyrelyje „Ar užtenka pieno?“:
„Kol kūdikis žindomas, motinos krūtys niekada visiškai neištuštėja. <...> dėl nervinių impulsų, žindymo metu einančių nuo spenelio, hipofizyje išsiskiria hormonas prolaktinas, skatinantis pieną gamintis, ir kūdikis, ilgai žįsdamas, „prisišaukia“ ir pieną, atsirandantį bežindant. Štai kodėl ir santykinai mažas krūtis turinčios moterys gali sėkmingai žindyti savo vaikus. Pagaliau, jei kūdikis nekantrauja, galima jam PASIŪLYTI IR ANTRĄJĄ KRŪTĮ.“
(2) Skyrelyje „Krūtų dydis nesvarbus“:
„labai didelės krūtys „laukinėms“ moterims irgi nebūdingos. Taip dažniau pasidaro dėl gausesnio riebalinio audinio sukaupimo, pavyzdžiui, nutukus. Daugelis tyrinėtojų ir mokslininkų nurodo, kad krūtų dydį labiau nei liaukinio audinio kiekis (tai yra, pieną gaminančių ląstelių skaičius), apsprendžia riebalinio ir jungiamojo audinio gausa. Neretai ir didelės, ir mažos krūties liaukinio audinio išsivystymas, taigi ir jų pajėgumas gaminti pieną, būna labai panašus. Nėštumo metu, veikiant hormonams, krūtyse vyksta dideli pasikeitimai ruošiantis būsimai pieno gamybai: jose beveik du kartus padidėja kraujotaka ir sparčiai vystosi liaukinis audinys bei latakėliai. <...> Tačiau, jeigu Jūsų krūtys vis dar atrodo nedidelės, labai nesisielokite. <...> jeigu vienos moters daugiau liaukinių ląstelių turinčios krūtys pajėgtų pagaminti ir sukaupti žymiai daugiau pieno vienam kartui ir kūdikį žindyti pakaktų rečiau, kitos, mažesnes pieno liaukas turinčios, moters vaikas augtų taip pat sėkmingai paprasčiausiai žįsdamas dažniau. Arba... ilgiau. Juk naujas pienas krūtyje gaminasi ne tik tarp maitinimų, bet ir paties žindymo metu, o sparčiai veikiant pieno tekėjimo refleksui, kūdikis gaus ir jo. Pagaliau, jeigu kūdikis liks nepasisotinęs iš vienos krūties, alkį galutinai numalšinti jis gali ŽĮSDAMAS ANTRĄJĄ, o po to galbūt DAR KARTĄ SUGRĮŽDAMAS PRIE PIRMOSIOS. Žinome, jog pieno gamybą skatina hipofizio hormonas prolaktinas, kuris su krauju atnešamas į abi krūtis. Gi prolaktino išsiskyrimą stimuliuoja būtent nerviniai impulsai, kylantys spenelyje žindymo metu. Taigi kūdikiui žindant vieną krūtį, naujas pienas gaminasi ir joje, ir antrojoje krūtyje. <...> Motinos pieno gamyba per visą parą labiau priklauso nuo kūdikio poreikio žįsti, negu nuo motinos krūtų galimybių pieną sukaupti.
