Geležies lašelinės: ką svarbu žinoti ir kada jos tinka?
YAKOBCHUK VIACHESLAV | Shutterstock.com
Geležis – vienas iš svarbiausių mineralų. Trūkstant geležies, organizmas negali pagaminti hemoglobino – baltymo, kuris padeda kraujui pernešti deguonį. Dėl šios problemos vystosi geležies stokos anemija (mažakraujystė) – dažniausiai pasitaikanti anemijos rūšis.
Vienas iš šiuolaikinių geležies trūkumo ir anemijos gydymo būdų yra geležies lašelinė (infuzija). Tai ambulatorinė procedūra, kurios metu per smulkų į veną įvestą kateterį suleidžiama didelė geležies dozė. Ši procedūra atliekama sveikatos priežiūros įstaigose – klinikose, medicinos centruose ir pan.
Lietuvoje geležies lašelinės pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo, tad ką reikėtų apie jas žinoti?
Feritino lygis ir veiksniai, dėl kurių mažėja organizmo geležies atsargos
Jei feritino (organizmo geležies atsargų rodiklio) koncentracija yra mažesnė nei 30 μg/l, tai gali reikšti geležies trūkumą. Sergant tam tikromis lėtinėmis uždegiminėmis ligomis naudojama aukštesnė riba (pvz., <100 μg/l).
Kai kuriais atvejais siekiama atkurti pakankamas geležies atsargas, o tikslinę feritino koncentraciją nustato gydytojas.
Nustačius sumažėjusią feritino koncentraciją gali būti rekomenduojama vartoti geležies preparatus.
Organizmo geležies atsargos mažėja dėl šių veiksnių:
- Padidėjus organizmo geležies poreikiui (pavyzdžiui, nėštumo metu);
- Kraujo netenkant dėl opų, sergant tam tikromis vėžio formomis ir kitomis ligomis, dėl stipraus kraujavimo mėnesinių metu;
- Nuolat valgant maistą, kuriame yra nepakankamai geležies;
- Vartojant vaistus, trukdančius organizmui pasisavinti geležį, ir kt.
Kada skiriama geležies lašelinė?
Gydytojai pirmiausia rekomenduoja koreguoti mitybą, o prireikus skiria geriamųjų geležies preparatų. Šie metodai dažniausiai yra saugesni, ekonomiškesni ir plačiau prieinami nei intraveninė geležis.
Daugeliui žmonių jie padeda atkurti geležies atsargas, tačiau kartais vis tiek prireikia geležies lašinti į veną – ne visi žmonės toleruoja geriamuosius geležies preparatus ir pakankamai gerai pasisavina geležį.
Kokiais atvejais netinka įprasti geriamieji geležies preparatai?
Tam tikrais atvejais intraveninė geležis gali būti rekomenduojama vietoje arba po nesėkmingo gydymo geriamaisiais preparatais, kai:
- Kraujuojama iš virškinimo trakto ir geležies atsargas reikia papildyti skubiai. Į veną leidžiama geležis apeina absorbcijos procesą virškinamajame trakte ir greičiau papildo organizmo geležies atsargas;
- Asmuo serga uždegimine žarnyno liga ir negali vartoti geriamosios geležies, nes ji neigiamai veikia virškinimo traktą;
- Yra atliekama dializė ir kraujo dažnai netenkama procedūrų metu;
- Asmuo serga geležies stokos anemija ir per artimiausius 2 mėn. planuojama atlikti operaciją, kurios metu netenkama daug kraujo (> 500 ml), tad reikia greitai papildyti geležies atsargas;
- Asmuo serga celiakija (netoleruoja glitimo);
- Asmuo serga vėžiu ir anemija bei vartoja eritropoezę stimuliuojančius preparatus (vaistus, kurie skatina kaulų čiulpus gaminti daugiau eritrocitų);
- Kurį laiką vartojo geriamąją geležį, tačiau preparatas nebuvo veiksmingas;
- Serga kraujagyslių liga, dėl kurios netenkama daug kraujo;
- Reikia greitai padidinti geležies kiekį nėštumo metu arba moteris dėl pykinimo negali vartoti įprastų geležies papildų;
- Anemija yra sunki.
Geležies lašelinės privalumai
- Pagrindinis privalumas – jog lašelinė greitai padidina geležies kiekį organizme.
- Į veną leidžiama geležis apeina virškinimo traktą ir tiesiogiai patenka į kraujotaką.
- Nors ir anksčiau anemija buvo gydoma lašelinėmis, šiuolaikinės yra efektyvesnės nei naudotos anksčiau.
- Intraveninė geležis dažniausiai greičiau papildo geležies atsargas nei geriamieji preparatai, tačiau gydymo būdas parenkamas individualiai.
- Sunkios nepageidaujamos reakcijos yra retos.
Išsami informacija apie gydymą geležies lašelinėmis
Ką svarbu žinoti prieš lašinant geležies lašelines?
Tik gydytojas gali įvertinti, kiek konkrečiai geležies jums reikia. Reikiama dozė apskaičiuojama atsižvelgiant į jūsų svorį ir hemoglobino bei feritino kiekį organizme.
Prieš lašinant lašelinę gydytoją būtinai reikia informuoti apie:
- Esamas ligas, kitas sveikatos problemas;
- Alergijas;
- Vartojamus vaistus;
- Vartojamus papildus (ypač jei juos vartojate savo nuožiūra, t. y. gydytojui nepaskyrus).
Kaip lašinama geležies lašelinė?
- Paruoštas preparatas lašinamas į veną. Procedūros metu pacientas paprastai sėdi arba guli;
- Procedūra trunka maždaug 30 min., individualiais atvejais – ir ilgiau;
- Per vieną vizitą sulašinama įprasta iki 1000 mg geležies dozė.
Ko galima tikėtis po procedūros?
Po geležies lašelinės dar 15–30 min. jus stebės gydymo įstaigos personalas. Tai svarbu, nes kiekvienas organizmas į tokią didelę geležies dozę reaguoja skirtingai.
Kaip greitai pradeda veikti geležies lašelinė?
Kaip greitai preparatas suveiks, priklauso nuo individualios situacijos. Geležies atsargos pradeda pildytis netrukus po infuzijos, tačiau hemoglobino ir savijautos pokyčiai dažniausiai vertinami po kelių savaičių.
Tačiau ir toliau stebėkite simptomus ir atkreipkite dėmesį į šalutinį poveikį, kurį gali sukelti geležies lašelinė.
Jei turite klausimų ar kažkas neramina, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Kiek geležies lašelinių reikės sulašinti?
Kai kuriais atvejais gali užtekti ir vienos lašelinės. Tačiau kartais gali prireikti ir daugiau nei vienos dozės, kol geležies kiekis kraujyje normalizuosis ir pasieks reikiamą lygį.
Siekiant normalizuoti geležies atsargas ir anemijos korekcijai gali prireikti apie 2 mėnesių.
Galimas geležies lašelinių šalutinis poveikis
Geležies lašelinės šalutiniai poveikiai pasireiškia retai, tačiau vis tiek būtina su jais susipažinti:
- Veido, rankų, blauzdų ar pėdų patinimai;
- Silpnumas ar apsvaigimas staigiai atsistojus iš gulimos arba sėdimos padėties;
- Virškinimo trakto skausmai, spazmai, pykinimas ar viduriavimas;
- Vidurių užkietėjimas;
- Sutrikęs kvėpavimas;
- Galvos skausmas;
- Sąnarių arba raumenų skausmas;
- Odos problemos, tarp jų – ir bėrimai;
- Krūtinės skausmas;
- Žemas kraujospūdis;
- Alerginės reakcijos ir anafilaksija (sunki organizmo reakcija, kuri gali pasireikšti pasunkėjusiu kvėpavimu, niežuliu ar viso kūno bėrimu);
- Geležies perkrova – būklė, kai organizme kaupiasi per didelis geležies kiekis. Viena iš geležies perkrovos priežasčių gali būti hemochromatozė;
- Kai kuriuose tyrimuose nagrinėjamas intraveninės geležies poveikis oksidaciniam stresui ir uždegiminiams procesams, tačiau klinikinė šių reiškinių reikšmė daugeliu atvejų nėra iki galo aiški.
Ar geležies lašelines galima lašinti be gydytojo paskyrimo ir recepto?
Pasitaiko atvejų, kai moterys po kraujo tyrimų, kuriuose buvo nustatyta maža feritino koncentracija, pačios nusprendžia rinktis intraveninę geležies terapiją. Tokį sprendimą dažniausiai lemia nenoras vartoti geriamus geležies preparatus arba nepakankamas jų efektyvumas. Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad geležies infuzijų poreikis turėtų būti vertinamas individualiai ir pagrįstas medicininėmis indikacijomis.
Sprendimą naudoti geležies infuzijas pacientai ir jų sveikatos priežiūros specialistai turi atidžiai apsvarstyti, nes į veną leidžiama geležis tinka ne visiems.
Nors intraveninė geležis padeda atkurti geležies atsargas, tačiau kartu svarbu nustatyti ir gydyti geležies trūkumo priežastį, jei ji išlieka.





