Gydytoja įvardija: 6 aplinkos veiksniai, lemiantys vaiko imunitetą

Indrė Plėštytė Vaikų gydytoja
vaikugydytoja

Šaltuoju metų laikotarpiu daug kalbama apie vaikų imunitetą, tačiau jis priklauso ne tik nuo genetikos ar mitybos. Vaikų gydytoja, „Mama, aš sergu“ savininkė Indrė Plėštytė atkreipia dėmesį, kad vaiko imuninė sistema itin jautriai reaguoja į emocinę ir psichologinę aplinką, kurioje jis auga ir gyvena. Pasak specialistės, egzistuoja šeši pagrindiniai emociniai ir psichologiniai aplinkos veiksniai, galintys tiek stiprinti, tiek silpninti vaiko imunitetą.

1. Emocinis saugumas namuose

Vaikui svarbu jaustis saugiam santykiuose su suaugusiaisiais – žinoti, kad bus išklausytas, suprastas ir kad tėvų reakcijos yra prognozuojamos. Kai vaikas nebijo parodyti emocijų ar suklysti, jo nervų sistema dažniau būna ramybės būsenoje, o tai leidžia imuninei sistemai veikti efektyviau. Nuolatiniai konfliktai ar emocinis šaltumas didina vidinę įtampą, net jei vaikas išoriškai atrodo ramus.

2. Santykiai darželyje ir mokykloje

Ilgalaikė socialinė įtampa, atstūmimo jausmas, patyčios ar nuolatinis spaudimas „atitikti“ sukuria pastovų emocinį krūvį. Šis krūvis veikia ne tik vaiko savijautą, bet ir organizmo atsparumą. „Tokie vaikai dažnai serga be aiškios priežasties, ilgai kosėja, greičiau pavargsta ir sunkiau atsistato po ligų“, – pabrėžia specialistė.

3. Kasdienio tempo ir lūkesčių perteklius

Šiuolaikiniai vaikai dažnai gyvena intensyviu ritmu – daug veiklų, mažai laisvo žaidimo, nuolatinis skubėjimas ir aukšti lūkesčiai. Net jei vaikas „viską spėja“, jo nervų sistema gali būti nuolat aktyvuota. Vaikų gydytoja pastebi, kad ilgainiui tai silpnina organizmo atsistatymo mechanizmus, didina sergamumą ir blogina miego kokybę. Dėl to vaikui reikia duoti laisvo laiko, kad jis nieko neveiktų ir galėtų pailsėti.

4. Tėvų emocinė būsena

Vaikai labai jautriai perima suaugusiųjų emocijas, net jei apie problemas nekalbama garsiai. Tėvų nerimas, perdegimas ar nuolatinė įtampa vaikui yra jaučiami ir veikia jo vidinę būseną. „Vaikai supranta suaugusiųjų kalbą 20 proc., o kūno kalbą – 80 proc.“, – dalinasi Indrė Plėštytė. Todėl vaiko organizmas reaguoja ne į žodžius, o į bendrą emocinio klimato foną.

5. Miego, poilsio ir emocinio išsikrovimo galimybės

Miegas ir poilsis yra ne tik fizinis, bet ir emocinis imuniteto stiprintuvas. Vaikai, kurie pakankamai miega, turi laiko laisvam žaidimui ir gali emociškai „išsikrauti“, pasižymi stabilesne nervų-imuninės sistemos pusiausvyra. Tai padeda organizmui geriau susidoroti su kasdieniais iššūkiais.

6. Ekranai (telefonai, planšetės, TV)

Ekranai tiesiogiai imuniteto nesilpnina, tačiau jie veikia vaiko emocinę ir nervų sistemą, o per ją – organizmo atsistatymo mechanizmus. „Ilgas ar netinkamu metu naudojamas ekranų laikas gali didinti dirglumą, nerimą, trikdyti miegą ir palaikyti nuolatinę nervų sistemos stimuliaciją“, – sako specialistė. Svarbiausia – ne pats ekranas, o kiek laiko, kada ir vietoj ko jis naudojamas.