Ilgalaikis (2–3+ m.) žindymas: kaip atremti kritiką ir kada metas pasakyti „stop“? (23)

Pradėdamos žindyti mamos nenumano, kiek ilgai tęsis ši kelionė. Jos tiesiog stengiasi išgyventi tą sunkią pradžią: skausmingus spenelius, prastą miegą ir nenutrūkstamus žindymo maratonus. Pagrindinis kūdikio susilaukusių mamų tikslas – išmokti žindyti ir įveikti sunkumus.

Jei žindydamos nesusiduriate su sunkumais, šis procesas teigiamai veikia ir jus, ir mažylį ir, tikėtina, tęsiasi net ne vienerius metus. Tokį žindymą galima vadinti pailgintu žindymu, ilgalaikiu žindymu, tęstiniu žindymu ir kt.

Tačiau neišvengiamai ateis laikas, kada aplinkiniai ar pati sau iškelsite klausimą, kada jau laikas nustoti žindyti? Dažnai visuomenė yra tarsi nubrėžusi ribą, kai jau užtenka maitinti krūtimi: vaikas turi nemažai dantų, sėkmingai valgo kietą maistą, jam jau galima duoti karvių pieno ir t. t. Bet ar reikia atsižvelgti vien į tai?

Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas – motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomas maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau. Panašios pozicijos laikosi ir Amerikos pediatrijos akademija (AAP), Amerikos šeimos gydytojų akademija (AAFP) ir kitos organizacijos.

Ilgalaikis žindymas

JAV rinktos statistikos duomenimis, tarp 12 mėn. sulaukusių mažylių vis dar žindomų yra 36 proc., o tarp 18 mėn. vaikų – 15 proc.

Lietuvoje duomenų apie žindymą labai trūksta, tačiau mūsų šalyje išimtinai žindomi (t. y. vien tik mamos pienu maitinami) tik ~36,7–37,9 proc. kūdikių iki 6 mėn., iki 3 mėn. bent dalinai žindomų kūdikių dalis – 70,3 proc., o iki 6 mėn. – 50 proc. 

Ilgalaikio žindymo privalumai

Motinos pieno maistingumas

Įsitikinimas, kad mamos pienas ilgiau žindant praranda maistingumą ir virsta tarsi vandenėliu, yra klaidingas. Tyrimai rodo priešingai: motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėn. neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis: jis teikia daugiau energijos, jame aptinkama daugiau riebalų, o tai gali teikti dar didesnę naudą sparčiai augančiam organizmui. Be to, motinos pieno sudėtis gali kisti pagal vaiko poreikius.

Šiame tyrime buvo nustatyta, kad motinos pieno maistinė vertė vaiko antraisiais gyvenimo metais dažniausiai išlieka tokia pati. Cinko ir kalio motinos piene šiek tiek sumažėja, tačiau padidėja bendras baltymų kiekis. Pieno laktozės, riebalų, geležies ir kalio kiekio skirtumų neaptikta.

Emocinio ryšio mezgimas

Žindymas yra puikus būdas užmegzti su kūdikiu ir vaiku ryšį (žinoma, yra ir kitų puikių būdų tai padaryti), žįsdamas vaikas atsipalaiduoja ir geba geriau kontroliuoti savo emocijas (kita vertus, mama tampa pagrindine tų „emocinių gaisrų“ gesintoja).

Stipresnis vaiko imunitetas, sumažėjusi ligų rizika mamai

Darželį lankantys ir vis dar žindomi vaikai serga kiek rečiau, nei jų nebežindomi grupės draugai.

Ilgiau žindančioms mamoms sumažėja tam tikrų ligų, pavyzdžiui, krūties, kiaušidžių vėžio, diabeto, hipertenzijos, infarkto ir kt. rizika.

Diskusijų keliantys žindymo aspektai

Ar ilgalaikis žindymas turi įtakos vaiko emocinei raidai?

Kritikai mini neigiamą ilgalaikio žindymo įtaką vaiko raidai ir psichologinei gerovei. Jie teigia, kad ilgalaikis žindymas neleidžia vaikams tapti labiau nepriklausomiems, jiems sunku atsiskirti nuo mamos. Tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų nėra.

Amerikos pediatrų akademija (AAP) laikosi pozicijos, kad žindymas suteikia daug naudos vaiko sveikatai ir vystymuisi, mini, kad nėra įrodymų, jog žindant iki trečiųjų gyvenimo metų ir ilgiau būtų daroma žala vaiko psichologinei raidai.

Susirūpinimą ilgiau žindančioms mamoms kelia visuomenės nuomonė

Ilgalaikis žindymas ne visada yra priimtinas visuomenei. Nors daugelis mamų žindo vaikus iki 2–3 m., šia tema nekalbama atvirai, o už akių tokios mamos neretai pašiepiamos.

Mamoms, kurios vaiką maitino ilgiau, tai yra visiškai normali ir įprasta praktika, o mažiau žinių turintys žmonės dažnai ilgiau maitinančias mamas vertina prieštaringai ar net smerkia.

Patarimai ilgai žindančioms mamoms

Ką atsakyti kritikuojantiems?

Jei nuspręsite žindyti vaiką ilgai, galite sulaukti prieštaringų žvilgsnių ir kritikos. Gera žinia – kad jūsų pasirinkimą ir ilgo žindymo naudą palaiko ir įvairios tarptautinės organizacijos, ir medikų, ir mokslininkių bendruomenės. Laikui bėgant išmoksite atremti arba ignoruoti kritiką. Galiausiai, tai jūsų pasirinkimas.

Norint pasisemti žinių, rasti bendraminčių gali būti labai naudinga bendrauti socialinių tinklų grupėse, forumuose (taip pat ir „Tėvų darželio“ forume) ieškant bendraminčių.

Ar žindant verta nubrėžti ribas?

Vaikui augant žindyti pagal poreikį, t. y. bet kada vaikui užsinorėjus, ne visada yra galimybių. Normalu, kad norėsite nustatyti tam tikras ribas bei tinkamą laiką. Pavyzdžiui, daugelis mamų vaikus žindo tik prieš pietų ir / arba nakties miegą, naktį. Vaikas prisitaikys prie mamos galimybių.

Su žindymu susijusios isterijos. Viena dažniau pasitaikančių priežasčių, paskatinančių mamas greičiau nutraukti žindymą – vaiko isterijos ir drabužių draskymas viešose vietose. Todėl vėlgi labai svarbu įsivesti aiškias taisykles (aišku, atitinkančias vaiko amžių), vaikui pačiam neleisti atidengti krūties, jei mama to nenori, ir t. t. O žindyti vaikus viešose vietose, jei tai priimtina pačiai mamai, tikrai ir galima, ir reikia: tai vienas iš būdų didinti visuomenės toleranciją.

Žindymas naktį. Labai dažnai mamos yra linkusios būtent žindymą kaltinti dėl dažnų vaiko pabudimų naktį. Tačiau tie dažni kėlimaisi – natūrali vaiko raidos dalis, be to, tik žįsdamas vaikas nurimsta, atsipalaiduoja, greičiau užmiega, tad daugiau poilsio gauna ir tėvai. Norint vaiką greičiau nujunkyti dėl neva geresnio savo miego galima sulaukti atvirkščio efekto: naktį pabudęs vaikas verks, teks jam duoti atsigerti vandens ar ruošti pieno mišinį, kartais – net ir ne po kartą.

Kada jau laikas nujunkyti vaiką?

Nėra nustatyto termino, kada jau laikas nujunkyti vaiką. Tai labai asmeniškas sprendimas, kurį kiekviena šeima turi priimti pati. Daugelis vaikų krūties natūraliai atsisako būdami 3–4 metų. Mamos gali išbandyti švelnius nujunkymo būdus, pavyzdžiui, po truputį trumpinti maitinimo laiką, retinti paros žindymų kiekį, vietoje žindymo vaiką priglausti, apkabinti, labiau vaiką užimti ir kt.