Imuninis nevaisingumas: priežastys ir gydymo galimybės (117)

Manoma, kad apie 20 proc. nevaisingumo atvejų susiję su imuninės sistemos funkcionavimu. Imuninis nevaisingumas gali pasireikšti skirtingai: kartais moteris apskritai negali pastoti, kartais imunitetas trikdo implantaciją ar lemia įvykusį persileidimą.

Nėštumas – išskirtinė būsena, nes 9 mėnesius moters organizme auga nauja gyvybė (tam tikra prasme ją galima traktuoti kaip svetimkūnį). Embriono imuninė sistema skiriasi nuo nėščiosios: embrionas turi tėvo genų, kurių motinos organizmas neatpažįsta. Tam, kad nėštumas vystytųsi normaliai, moters imuninė sistema sukuria tam tikrą imuninės tolerancijos mechanizmą tam, kad imunitetas „neužpultų“ ką tik užsimezgusios gyvybės.

Pats embrionas paskatina motinos organizmą deaktyvuoti tam tikras imuninės sistemos ląsteles, kad embrionas gimdoje galėtų toliau augti. Tačiau, deja, taip nutinka ne visada.

Imuninio nevaisingumo priežastys / tipai

Fiksuojama daugybė imuninės sistemos pakitimų, ir daugelis jų gali turėti įtakos moterų (pastarųjų – netgi labiau) ir (arba) vyrų vaisingumui.

Moters organizmas spermą ir (arba) embrioną gali atpažinti kaip svetimkūnį, todėl implantacija bus nesėkminga, o net jei ji ir įvyksta, ilgainiui vis tiek gali grėsti persileidimas.

Imuninio nevaisingumo priežastys

1. Antikūnai prieš spermatozoidus

Antikūnai prieš spermatozoidus – imunoglobulinai, veikiantys prieš spermos antigenus ir darantys įtaką vaisingumui. Prie spermos gali prisijungti baltymai, paveikiantys spermatozoidų gebėjimą judėti ir apvaisinti kiaušinėlį. Be to, kai šie antikūnai prisijungia prie spermatozoidų, organizmas juos iškart identifikuoja kaip svetimkūnius ir stengiasi sunaikinti.

Antikūnų prieš spermą kartais aptinkama ir gimdos kaklelio gleivėse. Jie neleidžia spermatozoidams prasiskverbti į gimdą.

Antikūnai prieš spermatozoidus gali susiformuoti tiek vyrų, tiek moterų organizmuose.

• Vyrams ši imuninio nevaisingumo forma pasireiškia dėl sėklidės traumos, sėklidės užsisukimo, varikocelės, uždegimų, sunkiųjų metalų poveikio ir kt.
• Moterims ši imuninio nevaisingumo forma pasireiškia dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, endometriozės, gimdos kaklelio uždegimo ir kt.

2. Įgimta trombofilija

Trombofilija yra autoimuninė liga, kuria sergant kraujagyslėse formuojasi krešuliai. Taip nutinka dėl kraujo krešėjimą skatinančio mechanizmo disfunkcijos.

Trombofilijos priežastys – natūralių antikoaguliantų nebuvimas, mutacijos antikoaguliantų sistemose ir kt.

Šie genetiniai pokyčiai gali nedaryti akivaizdaus tiesioginio poveikio moterų sveikatai. Tačiau nėštumo metu kraujo krešuliai gali pasiekti placentą ir blokuoti vaisiaus vystymąsi. Tam, kad nėštumas būtų sklandus ir kūdikis galėtų gimti, pacientės, sergančios trombofilija, visą nėštumo laikotarpį turi vartoti acetilsalicilo rūgštį (aspiriną) ir hepariną.

3. Antifosfolipidinis sindromas

Antifosfolipidinis sindromas yra autoimuninis krešėjimo sutrikimas, kuriam būdinga padidėjusi trombų susiformavimo rizika. Antifosfolipidiniai antikūnai – imuninės sistemos ląstelių rūšis, aptinkama motinos kraujyje. Šie antikūnai sukelia hiperkoaguliacijos būseną: dėl jos placentoje susiformuoja trombai, galintys sukelti persileidimą.

Antifosfolipidinis sindromas nustatomas maždaug 15 proc. moterų, kurioms jau yra įvykę keli persileidimai.

4. Autoimuninės implantacijos disfunkcija

Kaip minėta, nėščios moters imuninė sistema embrioną atpažįsta kaip „įsibrovėlį“ ir kaip atsaką sintetina antikūnus – vadinamąsias ląsteles žudikes. Ląstelės žudikės – limfocitų tipas, galintis sunaikinti organizmus, kurie aptikti ir atpažinti kaip svetimkūniai.

Dėl to embriono implantacija negali įvykti arba, jei taip ir nutinka, laikui bėgant vis tiek įvyksta persileidimas.

Kokių tyrimų prireiks įtariant imuninį nevaisingumą?

Imunologinio nevaisingumo tyrimai – išsamūs, kompleksiniai. Svarbu žinoti, kad įprasto kraujo tyrimo pakitimai nebūtinai rodo, kad analogiški pakitimai bus ir gimdos gleivinėje. Taigi, gali būti rekomenduojama atlikti jos biopsiją.

Tiriantis dėl nevaisingumo gali prireikti trombofilijos tyrimų, įskaitant vilkligės antikoagulianto, kardiolipino antikūnų, antifosfolipidinių antikūnų ir kitų tyrimų.

Gali būti skiriami imunologinis antikūnų, NK ląstelių, citokinų, HLA-KIR suderinamumo ir kiti tyrimai. Tinkamiausius jų, atsižvelgę į kiekvieną atvejį, parinks vaisingumo specialistai.

Imuninio nevaisingumo gydymas

Imuninio nevaisingumo gydymo būdų yra įvairių. Pavyzdžiui, jei imuninio nevaisingumo priežastis – autoimuninis sindromas, potencialus gydymo būdas – vaistų nuo trombozės vartojimas.

Dažnai pasirenkamas ir dirbtinis apvaisinimas, mitybos korekcija, jei nustatyta celiakija ir kt. Nors tiesiogiai celiakija nėra imuninio nevaisingumo priežastis, manoma, kad ją turinčioms  moterims, nesilaikančioms begliutenės dietos, gali sutrikti ciklas, galima nesėkminga implantacija ir pasikartojantys persileidimai. Pablogėja ir celiakija sergančių vyrų spermos kokybė, kyla didesnė impotencijos rizika.

Keli dažnai taikomi imuninio nevaisingumo gydymo metodai:

• Intrauterininė inseminacija (IUI). Pasitelkus IUI, sperma kateteriu įvedama tiesiai į gimdos dugną. Tokiu būdu spermatozoidai nepatiria sąlyčio su spermos antikūnais, o imuninės sistemos ląstelės jų nepuola. Kitaip tariant, jie sėkmingai gali pasiekti kiaušinėlį ir jį apvaisinti be trikdžių.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Jei antikūnų prieš spermatozoidus yra daugiau arba jie pasklinda po moters reprodukcinę sistemą, tuomet taikomas dirbtinis apvaisinimas. Spermatozoidai švirkščiami tiesiai į kiaušialąstę, taip vėlgi pašalinant bet kokią spermos ir antikūnų prieš spermatozoidus sąveikos galimybę.
• Jei diagnozuota įgimta trombofilija ar kitų imuninės sistemos pakitimų, reikės gydyti nevaisingumą, nes kitaip gali nepavykti pastoti. Jei nėra kitų vaisingumo problemų, tik trombofilija, moteris gali pastoti ir išnešioti vaisių: gydymas yra pagrįstas antikoaguliantais.
• Jeigu tyrimų metu aptinka ląstelių žudikių, labiausiai paplitęs tokio nevaisingumo gydymo būdas – skiriant kortikosteroidų (antinksčių žievės steroidinių hormonų). Labai svarbu, kad gydymą paskirtų reprodukcinės imunologijos žinovas.