Jei vaikas valgydamas daro tai – verta sunerimti: tai ne tik „blogi įpročiai“

Marija Borisovaitė-Petrulienė Vaikų odontologė
marijabor

Valgymas – tai ne tik maisto suvartojimas. Vaikų odontologė Marija Borisovaitė-Petrulienė pabrėžia, kad tai sudėtinga burnos funkcija, atskleidžianti, kaip vystosi vaiko žandikauliai, kvėpavimas ir net kalba.

Pasak specialistės, miofunkcinėje terapijoje ir odontologijoje labai svarbu stebėti ne tik tai, ką vaikas valgo, bet ir kaip jis tai daro.„Valgymas yra funkcija, o ne tik maistas“, – sako gydytoja.

Kodėl svarbu stebėti valgymo būdą?

Valgymo metu galima pastebėti daugybę svarbių signalų:

• Kaip vaikas kramto;
• Kur tuo metu yra liežuvis;
• Ar sandariai susičiaupia lūpos;
• Kaip vaikas kvėpuoja.

Visa tai tiesiogiai veikia sąkandžio formavimąsi, veido augimą ir kalbos raidą. Specialistė pabrėžia, kad šie požymiai nėra „blogi įpročiai“ – tai signalai, jog burnos funkcija gali veikti netaisyklingai.

Į ką verta atkreipti dėmesį valgant?

• Čepsėjimas ir praverta burna. Jei vaikas valgo praverta burna, girdisi čepsėjimas, tai gali rodyti sutrikusį lūpų sandarumą arba netinkamą liežuvio padėtį.
• Nuolatinis noras užsigerti maistą. Dažnas poreikis gerti valgant gali reikšti, kad vaikui sunku sukramtyti ar suformuoti kąsnį. Kartais tai susiję su silpnesniais burnos raumenimis.
• Maistas „pabėga“ iš burnos. Jei maistas krenta lauk arba kaupiasi skruostuose, tai gali rodyti prastą koordinaciją tarp liežuvio, lūpų ir skruostų raumenų.
• Skubėjimas ryti nekramčius. Nuryjamas nesukramtytas maistas — ženklas, kad kramtymo funkcija neveikia efektyviai arba vaikas vengia kietesnio maisto.
• Labai išrankus, renkasi tik minkštą maistą. Nuolatinis minkšto maisto pasirinkimas gali stabdyti žandikaulių vystymąsi, nes kramtymo raumenys negauna pakankamo krūvio.
• Kramto tik viena puse. Vienpusis kramtymas gali sukelti asimetrišką žandikaulio augimą ir sąkandžio problemas.

Kodėl tai svarbu ilgalaikėje perspektyvoje?

Netaisyklinga burnos funkcija gali turėti pasekmių ne tik dantims. Ji gali lemti:

• Netaisyklingą sąkandį;
• Siaurą žandikaulį;
• Veido formos pokyčius;
• Kvėpavimo per burną įprotį;
• Kalbos sutrikimus.

Anksti pastebėtos problemos dažniausiai išsprendžiamos paprasčiau ir greičiau.

Tai ne įpročiai – tai signalai

Vaikų odontologė Marija Borisovaitė-Petrulienė pabrėžia, kad tėvams svarbiausia ne kaltinti vaiką, o stebėti ir laiku reaguoti. „Mano aptartos situacijos nėra įpročiai. Tai signalai mums.“

Kuo anksčiau pastebimi sunkumai, tuo lengviau juos koreguoti ir užtikrinti sveiką veido bei burnos vystymąsi.

Jei keli iš šių požymių kartojasi nuolat, verta pasitarti su vaikų odontologu. Ankstyva pagalba gali užkirsti kelią sudėtingam ortodontiniam gydymui ateityje.