Ką jūsų vaikas veikia internete? Lietuvoje ruošiamos naujos priemonės vaikų saugumui

Socialiniai tinklai, žaidimų platformos ir susirašinėjimo programėlės vaikams jau seniai tapo kasdienybės dalimi. Tačiau kartu daugėja ir grėsmių – nuo elektroninių patyčių bei žalingo turinio iki sukčiavimo, šantažo, viliojimo ar net bandymų įtraukti nepilnamečius į nusikalstamas veikas.

Lietuvoje ieškoma būdų, kaip vaikų apsaugą internete sustiprinti. Vidaus reikalų ministerija parengė Gerųjų praktikų sąvadą, kuriame numatytos rekomendacijos mokykloms, tėvams, institucijoms ir technologijų sektoriui. Tarp svarstomų krypčių – vienodesnis mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimas mokyklose, amžiaus patikra internete ir didesnė technologijų bendrovių atsakomybė.

Grėsmių sąrašas – gerokai ilgesnis nei patyčios

VRM išskiria kelias pagrindines rizikas, su kuriomis vaikai susiduria skaitmeninėje erdvėje: žalingą ir neteisėtą turinį, elektronines patyčias, seksualinį išnaudojimą, viliojimą, šantažą, sukčiavimą, radikalizaciją ir nepilnamečių įtraukimą į nusikalstamas veikas.

Institucijos atkreipia dėmesį ir į gana naują problemą – vaikai gali būti viliojami lengvo uždarbio pažadais, o užmegztas bendravimas vėliau perkeliamas iš viešų socialinių tinklų į uždaras ar šifruotas platformas.

Lietuvos policija jau yra parengusi rekomendacijas vaikams, jų tėvams ir specialistams, kaip atpažinti galimo verbavimo požymius bei kaip elgtis sulaukus įtartinų pasiūlymų internete.

Mokyklose siūloma vienodžiau riboti telefonus

Viena iš rekomendacijų tiesiogiai paliestų mokyklų kasdienybę.

Siūloma siekti vieningesnio mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimo ugdymo įstaigose, kartu daugiau dėmesio skiriant vaikų, tėvų ir mokytojų skaitmeniniam raštingumui bei kritiniam mąstymui. Mokyklose taip pat turėtų būti aiškiai paaiškinta, kur vaikas gali kreiptis susidūręs su elektroninėmis patyčiomis, šantažu ar neteisėtu jo nuotraukų bei vaizdo įrašų platinimu.

Svarstoma ir daugiau neformalaus ugdymo, sporto, kultūros bei bendruomeninių veiklų, kurios vaikams pasiūlytų alternatyvų laikui prie ekranų.

Vien amžiaus įrašyti nebeužtektų?

Kita svarbi kryptis – realesnė vaikų amžiaus patikra internete.

Daugelyje socialinių platformų jau dabar nurodoma minimali 13 metų amžiaus riba, tačiau VRM pripažįsta, kad praktiškai ji dažnai neveikia ir socialiniais tinklais naudojasi jaunesni vaikai. Todėl Lietuvoje siūloma ruoštis amžiaus patikros mechanizmams, juos derinant su bendrais Europos Sąjungos sprendimais.

Šis klausimas dabar aktualus visoje Europoje. Europos Komisija rugsėjį paskelbė naują ES požiūrį į vaikų saugumą internete, kuriame daug dėmesio skiriama vaikų amžiui, platformų dizainui ir jų atsakomybei. Komisijos pateiktais 2026 m. „Eurobarometro“ duomenimis, paaugliai mokymosi dienomis internete vidutiniškai praleidžia 4,5 valandos, o savaitgaliais – 6,1 valandos per dieną.

Pranešimų apie žalingą turinį Lietuvoje – dvigubai daugiau

Kad problema nėra vien teorinė, rodo ir Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys.

2026 m. pirmąjį ketvirtį interneto karštoji linija „Švarus internetas“ gavo 607 pranešimus apie draudžiamą arba nepilnamečiams žalingą turinį. Tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jų buvo 302 – taigi pranešimų skaičius išaugo maždaug dvigubai.

RRT pabrėžia, kad didesnis skaičius gali rodyti ir augantį žmonių sąmoningumą bei aktyvesnį pranešimą apie pastebėtą turinį, todėl vien iš šių duomenų negalima teigti, kad pats žalingo turinio kiekis padvigubėjo.

Tema bus keliama ir visos ES mastu

Lietuva šios temos neketina palikti tik nacionaliniu lygmeniu. Vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje numatomas kaip viena prioritetinių sričių 2027 m. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, o 2027 m. birželį Vilniuje planuojama tarptautinė konferencija, į kurią būtų kviečiami visų ES valstybių atstovai.

Svarbu ir tai, kad kol kas kalbama apie rekomendacijas, kryptis bei rengiamus sprendimus, o ne apie jau įsigaliojusias naujas taisykles visoms Lietuvos šeimoms.

Tėvams pagrindinė žinutė kol kas paprasta: svarbu žinoti ne tik kiek laiko vaikas praleidžia internete, bet ir kur jis lankosi, su kuo bendrauja bei ką daryti susidūrus su grasinimais, patyčiomis ar įtartinais nepažįstamųjų pasiūlymais.

Šaltiniai: Vidaus reikalų ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos policija, Europos Komisija.