TVKą nešdavomės į mokyklą prieš 20–30 metų? Ar prisimenate?
Šiandien į mokyklinę kuprinę keliauja išmanusis telefonas, belaidės ausinės, išmanusis laikrodis, o kartais ir planšetė. O ką kuprinėse nešėmės mes?
Prieš 20–30 metų mokyklinis inventorius atrodė kiek kitaip. Kai kurie daiktai buvo būtini pamokoms, kiti – kur kas svarbesni pertraukoms. O dėl gražaus penalo, naujo rašiklio ar ypatingo trintuko galėdavo kilti tikras pavydas.
Prisimenate?
Penalai su keliais aukštais
Ne šiaip pieštukinė, į kurią viskas sumesta, o tikras mokyklinių priemonių „namas“. Atsegus vieną skyrių – pieštukai, kitą – flomasteriai, dar kitur tvarkingai savo vietose sudėti trintukai ir drožtukai.
O jei penalas dar būdavo su mėgstamu personažu – rugsėjo 1-ajai pasiruošta.
Kvapnūs trintukai
Braškė, arbūzas, apelsinas... Kai kuriuos trintukus norėjosi labiau uostyti nei naudoti pagal paskirtį.
Ypač gaila būdavo pradėti trinti tais, kurie buvo įvairiausių formų – vaisių, gyvūnėlių ar kitų figūrėlių. Juk tada jie praras savo grožį!
Flomasterių rinkinys, kuriame svarbiausia buvo spalvų skaičius
12 spalvų? Neblogai. 24? Jau rimta. O jeigu kažkas atsinešdavo dar didesnį rinkinį, norėdavosi bent pažiūrėti.
Žinoma, po kurio laiko keli mėgstamiausi flomasteriai jau būdavo išdžiūvę, o dalies kamštelių niekas neberas.
Rašalo kapsulės
Tie, kurie rašė parkeriu, puikiai prisimena mažytes rašalo kapsules. Bent viena atsarginė turėjo gulėti penale.
Blogiausia dalis? Pratekėjęs rašalas. Mėlyni pirštai, dėmė penale ar sąsiuvinyje buvo kone neatsiejama šios patirties dalis.
Korektorius
Dar viena mokyklinė vertybė – baltas korekcinis skystis. Klaida? Užtepei, palaukei, kol išdžius, ir rašai iš naujo.
Kartais korektoriaus sluoksnių prisikaupdavo tiek, kad sąsiuvinio lapas toje vietoje tapdavo kone reljefinis.
Spalvoti ir blizgantys geliniai rašikliai
Ypač svarbūs ne matematikai, o... užrašams, atminimų knygelėms ir rašteliams draugams.
Sidabrinis, auksinis, rožinis su blizgučiais – kuo neįprastesnis, tuo geriau. Tik ne visi jie vienodai noriai rašydavo.
Popierinis pamokų tvarkaraštis
Jokių programėlių ir elektroninių dienynų. Pamokų tvarkaraštis kabėdavo virš rašomojo stalo, gulėdavo dienoraštyje arba būdavo priklijuotas prie sąsiuvinio.
O pasikeitus vienai pamokai tekdavo braukyti ir taisyti ranka.
Pažymių knygelė
Dabar tėvai pažymius gali pamatyti elektroniniame dienyne, kartais net greičiau, nei vaikas grįžta namo.
Anksčiau naujienas iš mokyklos namo parsinešdavome patys – pažymių knygelėje. O prie prastesnio pažymio dar galėjo atsirasti ir mokytojo pastaba, kuriai reikėjo tėvų parašo.
Popieriniai rašteliai draugams
Telefonų per pamokas neturėjome, tačiau tai tikrai nereiškė, kad su draugais nebendravome.
Trumpa žinutė ant sulankstyto popieriaus lapelio keliaudavo per kelias rankas, kol pasiekdavo reikiamą suolą. Rizika, kad ją perims mokytoja, tik pridėdavo azarto.
Lipdukai ir kiti „lobiai“
Lipdukų lapelis galėjo būti ne mažiau svarbus už sąsiuvinį. Juos klijuodavome ant sąsiuvinių, pažymių knygelių, penalų, keisdavomės su draugais arba saugodavome „ypatingai progai“, kuri taip ir neateidavo.
O kuprinės kišenėse galėjo slėptis ir daugiau lobių – popierėliai, kortelės, smulkūs žaisliukai ar kiti tuo metu klasėje populiarūs daiktai.
O kas buvo jūsų kuprinėje?
Dalis šių daiktų niekur visiškai nedingo – ir šiandien vaikai naudoja penalus, flomasterius ar trintukus. Tačiau pasikeitė jų reikšmė ir pati mokyklos kasdienybė.
Elektroninis dienynas pakeitė pažymių knygelę, žinutės telefone – per klasę slapta siunčiamus popierėlius, o pamokų tvarkaraštį šiandien galima pasitikrinti keliais telefono paspaudimais.
Bet gal kažkur stalčiuje dar tebeguli senas blizgantis rašiklis, pažymių knygelė ar tas trintukas, kurio buvo per daug gaila naudoti?
