Ką reikia žinoti apie elektrinių automobilių įkrovimą? Atsako specialistas

Lietuvoje didėjant elektra varomų automobilių paklausai, nenuostabu, kad neįtikėtinai greitai daugėja ir tokių automobilių įkrovimo stotelių. Jas pastebime ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose.

Daugėja stotelių – paprastėja pritaikomumas, taigi ir elektriniai automobiliai ar įkraunami hibridai tampa vis populiaresni.

Visgi šioje srityje vis dar nemažai sumaišties. Kartais neaišku, nei kiek užtrunka elektrinio automobilio įkrovimas, nei kokie galimi įkrovimo režimai ar įranga ir pan. Taigi, padedant Schneider Electric pardavimų inžinieriui Arnoldui Minelgai, atsakysime į pagrindinius su elektrinių automobilių įkrovimu ir jų įkrovimo stotelėmis susijusius klausimus.

1. Kaip vyksta elektromobilio įkrovimas?

Įvairiai. Kiekvienoje vietoje galima padaryti tokį algoritmą, kuris labiausiai jai tinka. Išskirčiau 3 atvejus: 1. Privatūs namai arba kitos vietos, kur kiekvienas turi tik jam skirtą stotelę. Tokiu atveju rekomenduočiau daryti kuo paprasčiau – geriausia, jog vartotojui tiesiog užtektų įjungti kabelį į stotelę (jei neprijungtas) ir į elektromobilį, ir krovimas prasidėtų. 2. Privačių įmonių parkingai, bendro naudojimo daugiabučių parkingai arba kitos vietos, kur vartotojai neturi nuolatinės vietos, bet kraunasi ten dažnai. Tokiais atvejais rekomenduočiau, kad nuolat ten besikraunantys (įmonių darbuotojai, daugiabučio gyventojai) turėtų RFID ar NFC korteles, su kuriomis galėtų inicijuoti krovimą bet kurioje laisvoje stotelėje, o svečiams krovimą galima būtų inicijuoti juos priimančio asmens kortele, svečio kortele arba tiesiog nuotoliniu būdu iš stotelių valdymo sistemos, pvz., apsaugos poste. Apskaitą tokiu atveju gali paskirstyti administratorius už ataskaitinį laikotarpį. 3. Viešo įkrovimo stotelės. Čia viską sprendžia įkrovimo stotelių operatorius (Charging Point Operator – CPO) arba krovimo paslaugų teikėjas (eMobility Service Provider – eMSP) – dažniausiai jie turi savo mokėjimo sprendimą su programėle ar kortele, kuris yra toks pats visoms to operatoriaus stotelėms šalyje. Tokiu atveju reikia tiesiog vadovautis CPO instrukcija kaip krautis ir atsiskaityti.

2. Kiek užtrunka įkrauti elektromobilį? Koks minimalus ir maksimalus įkrovimo laikas?

 Elektromobilio krovimo laiką lemia keli faktoriai: 1. Elektromobilio krovimo galia – nurodoma elektromobilio charakteristikose. Kuo didesnė galia – tuo greičiau įkrausite. 2. Baterijos talpa (nurodoma elektromobilio charakteristikose) – kuo didesnė, tuo ilgiau krausite, bet ir ilgiau važiuosite. 3. Krovimo stotelės galia – kuo didesnė, tuo greičiau įkrausite. 4. Dinaminio valdymo atveju krovimo galią gali riboti pastato sunaudojamos galios kiekis – pvz., prijungę biure daug kondicionierių krausime lėčiau. Dėl laiko: Deals on wheels pateikia tokią lentelę.

3. Kokie galimi įkrovimo režimai ir įranga?

Dažniausiai skiriami 2 krovimo tipai: 1.lėtas / vidutinis krovimas naudojant kintamą įtampą. Jis naudojamas dažniausiai, nes kur kas efektyviau naudoja energiją ir pigiau kainuoja tiek pati krovimo įranga, tiek įrengimas, tiek krovimas. 2. Greitas krovimas iš greito krovimo stotelių naudojant nuolatinę įtampą – toks būdas turėtų būti naudojamas tik tais atvejais, kai būtina įkrauti skubiai, nes brangiai kainuoja tiek įranga, tiek krovimas, be to, ne visur prieinama infrastruktūra ir neefektyviai naudojama baterija (mažėja baterijos tarnavimo laikas, tokiu būdu galima įkrauti tik iki 80 % baterijos).

4. Kiek kainuoja elektromobilio įkrovimas?

Reikėtų išskirti 2 atvejus: 1. Namuose arba darbovietėje už krovimą mokame tiesiog savo turimu tarifu. Paėmus lapkričio mėnesinę mažmeninę kainą pagal Nord Pool – ~0,37 Eur/kWh – gautume, kad su dauguma elektromobilių 100 km galime nuvažiuoti už ~6 Eur. Tai yra kaina esant krizei, o ji kažkada bus išspręsta. Turintys saulės elektrines jau dabar tos krizės nejaučia, o ir šalies lygiu po metų kitų, manau, visi pamirš apie šių metų kainas ir tada kaina bus dar kelis kartus mažesnė. Plačiau apie elektromobilių charakteristikas ir kainas galima paskaityti čia. 2. Kraudamiesi viešose stotelėse kol kas nemokame nieko, jei tai – savivaldybės įrengta stotelė, arba mokame CPO / eMSP nustatytą kainą. Plačiau apie vieno didžiausių viešo krovimo tinklų „Ignitis On“ kainodarą – čia. 

5. Kaip dažnai reikia krauti elektromobilį?

Tai priklauso nuo baterijos talpos ir nuvažiuojamo atstumo. Pagal anksčiau lentelėje nurodytą informaciją matome, kad dauguma EV vienu įkrovimu nuvažiuoja 200–300 km.

6. Į ką būtina atkreipti dėmesį renkantis įkrovimo stotelę ir kokia tinkamiausia būtent jums?

Svarbiausi 2 dalykai: 1. Jūsų turimas elektromobilis. 2. Namų ar pastato įvado galia. Žinant šiuos 2 parametrus profesionalai jums parinks tinkamą krovimo ir, jei reikia, papildomą įrangą. Žinoma, kuo daugiau domėsitės patys, tuo didesnė tikimybė, kad bus parinkta tinkamiausia įranga. Svarbu paklausti, ar yra galimybė automatiškai keisti krovimo galią, priklausomai nuo namie suvartojamos galios, ar gamintojas turi vietinius atstovus, kurie galėtų padėti prireikus, ar paprasta naudoti, ar stotelei tikrai reikalingas apps‘as telefone ir pan.

7. Kuo įkrovimas namuose yra pranašus?

Tai yra pigiausias būdas. Jūs mokate savo turimu tarifu, o jei turite saulės elektrinę, dažnai tai galite daryti tiesiog nemokamai.

8. Ar elektromobilis namuose įkraunamas taip pat greitai, kaip ir mieste?

Tiek namuose, tiek mieste gali būti įrengtos įvairaus galingumo stotelės (nuo 3,7 kW iki 22 kW lėto / vidutinio krovimo stotelės, o greito krovimo – ir gerokai daugiau), bet dažniausiai mieste būna galingesni įvadai nei namuose. Visgi reikia nepamiršti, kad namie krovimas bus pigiausias, nes jums nereikės mokėti operatoriams, o per naktį dauguma elektromobilių namuose tikrai pasikraus tiek, kad nuvažiuotumėte bent 200 km. Mano siūlymas yra maksimaliai krautis namie / darbovietėje ir minimaliai – mieste.