Ką svarbu žinoti apie energines pastatų klases ir energinį sertifikavimą?

sdecoret | Shutterstock.com

Šiuo metu visi būstai Lietuvoje yra suskirstyti į 9 energines klases (A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G). Energinė klasė – mato vienetas, padedantis įvertinti, kaip efektyviai pastatas naudoja energiją pagrindinėms funkcijoms užtikrinti, kokios medžiagos panaudotos statybos metu, kiek kokybiškai pastatas pastatytas ir kt.

Besidairantiems naujo būsto svarbu žinoti, kad jei statybos leidimas gautas dar iki įsigaliojant naujiems reikalavimams, galima statyti mažesnės energinės klasės reikalavimus atitinkantį pastatą.

Jau projektavimo metu nustatomi tikslūs reikalavimai atskiroms pastato dalims. Pavyzdžiui, siekiant, kad pastatas būtų priskirtas tam tikrai energinei klasei, nustatyti ir konkretūs reikalavimai pastatų dalims – konstrukcijų sandarumui, atitvarų šilumos izoliacijai, vėdinimo sistemai, karšto vandens paruošimo sistemai, taip pat nustatoma, kokia dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Energinės pastatų klasės: kaip žinoti, kiek efektyvus būstas?

• A++ energinė klasė – pati aukščiausia. Tokio tipo pastatai naudoja ypač mažai energijos, tad yra prilyginami pasyviems namams, o ir didžiąją jos dalį pasigamina patys, tad namuose dažnai montuojami saulės kolektoriai, vėjo jėgainės ir kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai. Nuo 2021 m. naujai statomi gyvenamieji pastatai turi atitikti A++ klasės reikalavimus.
• A ir A+ energinių klasių pastatai iš esmės skiriasi šildymo sąnaudomis, t. y. A+ klasės namai sunaudoja mažiau energijos / šilumos nei A klasės namai. Dažnai A ir A+ klasių namuose naudojami skirtingi energijos šaltiniai, ir jie nebūtinai turi būti atsinaujinantys. Nuo 2016 m. statybos leidimai išduodami tik tada, kai pastatas yra ne žemesnės nei A energinės klasės, o nuo 2018 m. – ne žemesnės nei A+ klasės.
• B energinė klasė. Visi nuo 2014 m. pradėti statyti pastatai turi atitikti B energinės klasės reikalavimus, t. y. svarbu, kad pastatas būtų sandarus, todėl B energinę klasę nesunkiai pasiekdavo rangovai, investavę į kokybiškas šiltinamąsias medžiagas ir sandarius langus.
• C energinė klasė. Reikalavimas statyti ne žemesnės nei C energinės klasės pastatus pradėtas taikyti 2006 m. Namas, atitinkantis C energinės klasės reikalavimus, turi būti sandarus, tačiau reikalavimai šiluminės energijos sąnaudoms dar nebuvo taikomi.
• D–E energinės klasės. Šioms klasėms priskiriami daugelis sovietmečiu statytų daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų. Šie pastatai – neefektyvūs, daug energijos prarandama per nesandarias sienas, stogus bei langus. D klasei daugiabučiai gali būti priskiriami net ir po atliktos renovacijos.
• F–G klasių pastatai pasižymi pačiu didžiausiu energijos suvartojimu, prastomis ekonominėmis ir techninėmis charakteristikomis. Dažnai šioms klasėms priskiriami nerenovuoti prieš pusę amžiaus ir seniau statyti daugiabučiai, labai seni individualūs gyvenamieji namai. Dažnai jie būna avarinės būklės.

Pastatų energinio naudingumo sertifikatai

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus užbaigus naujų pastatų statybą, rekonstravimą, modernizavimą ar kapitalinį remontą, parduodant ar išnuomojant pastatus ir kitais numatytais atvejais būtina atlikti pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Šio proceso metu nustatoma, kiek šiluminės energijos pastatas suvartoja, jis priskiriamas konkrečiai energinio naudingumo klasei bei išduodamas tai pavirtinantis energinio naudingumo sertifikatas. Kaip minėta, jis galioja 10 metų.

Daugiau informacijos apie pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pateikiama VĮ „Registrų centras“ interneto svetainėje.