Kaip atpažinti, kad vaikas patiria seksualinę prievartą ir apsaugoti jį?

Susigūžęs, seksualinę prievartą patiriantis vaikas sėdi prie laiptų Robert Hoetink | Shutterstock.com

Apie vaikų tvirkinimą, seksualinę prievartą, galiausiai, pedofiliją, Lietuvoje kalbama pernelyg mažai, tarsi šios temos būtų „nepatogios“ ir neaktualios. Tik pastaruoju metu pedofilijos skandalai žiniasklaidos atstovų dėka vis aktyviau traukiami į dienos šviesą.

Taigi tėvams svarbu įsidėmėti, kad seksualinio smurto auka gali tapti kiekvieno iš jų sūnus ar dukra, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus ir lyties.

Pagrindinė tėvų užduotis – išmokyti vaiką atpažinti požymius, koks aplinkinių elgesys yra nederamas, o pačių tėvų užduotis – pastebėti ženklus, kad vaikas galimai patiria seksualinę prievartą.

Seksualinės prievartos apibūdinimas

Seksualinė prievarta nėra vien tik lytinis aktas. Tai daugybė įvairių veiksmų, į kuriuos įtraukiamas nepilnametis.

Seksualine prievarta laikomi ir veiksmai, kai vaikas nėra liečiamas, bet, pavyzdžiui, jam rodoma pornografinio turinio medžiaga, nuogas vaikas yra fotografuojamas, filmuojamas, vaikui liepiama atlikti tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui, stebėti, kaip lytiškai santykiauja kiti asmenys) ir t. t.

Kaip vaikai reaguoja į seksualinę prievartą?

Vaikai į seksualinę prievartą reaguoja įvairiai. Vaikų reakcijai įtakos turi daug dalykų, įskaitant amžių, prievartos dažnumą ir sunkumą, prievartautojo veiksmus, galiausiai, kas atsakingas už prievartą.

Vaikai gali nepasakyti, kad patyrė seksualinę prievartą, tačiau galima pastebėti tam tikrus fizinius požymius, vaikų elgesio ir emocijų pokyčius. Kai kurie vaikai gali rodyti tik labai subtilius ženklus, o kiti gali apskritai nerodyti jokių ženklų, liudijančių apie patirtą smurtą.

Kaip pastebėti, kad vaikas galimai yra išnaudojamas seksualiai?

Kartais tėvams išties sunku pastebėti, kad vaikas galimai patiria seksualinį smurtą, todėl reikia būti labai atidiems ir jautriems. Pastebėti, kad kažkas ne taip, padeda dažnas bendravimas su vaiku, artimas ryšys.

Svarbu

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar negeba įvertinti seksualinės prievartos, todėl svarbu vaiką supažindinti, koks suaugusiųjų elgesys yra netinkamas (pavyzdžiui, kai liečiami vaiko lytiniai organai), paskatinti apie tokio elgesio apraiškas nedelsiant informuoti mamą, tėtį ar kitą artimąjį, kuriuo vaikas besąlygiškai pasitiki.

Kodėl vaikai ir paaugliai nenoriai pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą?

Natūralu, kad kalbėti apie patiriamą prievartą nemalonu. Vaikas dėl to, kas įvyko, jaučia gėdą, kaltę, be to, jam labai neramu, ar jį išklausantis suaugęs asmuo patikės, ar nesakys, esą vaikas viską išsigalvoja, o jo pasakojimas – tik vaizduotės vaisius.

Jeigu vaikas augo toksiškoje aplinkoje ir nepasitiki suaugusiaisiais, jis veikiausiai neatskleis savo patirčių, nes pasitikėjimas įgyjamas tik palaipsniui. Ne iš karto vaikas kalbėsis ir su svetimais žmonėmis, pavyzdžiui, psichologais, tyrėjais.

Dar vienas svarbus momentas – jog seksualinę prievartą patyręs arba tebepatiriantis vaikas gali jausti prieštaringus jausmus: savo skriaudėją vienu metu ir labai mylėti, ir nekęsti jo. Vaikai, bijodami, kad papasakojus tiesą jie neteks vieno iš artimiausių žmonių, dažnai renkasi tylėjimą.

Kokie ženklai išduoda, kad su vaiku elgiamasi netinkamai?

  • Pakitusios emocijos.
  • Pakitęs elgesys.
  • Fiziniai požymiai. Ant vaiko kūno galima pamatyti mėlynių, kraujosruvų, sumušimų žymių, tačiau fizinių požymių pasitaiko rečiau.
  • Vaiko pasakojimai. Retesniais atvejais vaikai apie patiriamą prievartą pasakoja tiesiogiai. Dažniausiai juos vienaip ar kitaip išnaudojantys asmenys prašo saugoti paslaptį, todėl vaiką reikia informuoti, kokių paslapčių jokiu būdu negalima saugoti.

Požymiai, rodantys, kad 0–11 m. vaikas galimai patiria seksualinę prievartą

Emocijų pokyčiai

Seksualinę prievartą galimai patiriantis vaikas:

  • atrodo išsigandęs, pasireiškia nerimo sutrikimo arba depresijos požymiai;
  • yra tykesnis ir labiau užsisklendęs savyje negu įprastai;
  • verkia be aiškios priežasties;
  • pradeda šlapintis į lovą arba į kelnes, nors jau seniai buvo atpratęs nuo sauskelnių;
  • užduoda panašaus pobūdžio klausimus: „Ar žmonės turi saugoti paslaptis?“
  • atrodo piktas arba yra agresyvus be aiškios priežasties;
  • teigia, kad skauda galvą arba pilvą, nors nėra jokių fizinių priežasčių, dėl kurių šie skausmai galėtų kamuoti;
  • sapnuoja košmarus;
  • yra nuolat prilipęs, nenori atsitraukti nuo mamos ar kito mylimo suaugusiojo, su kuriuo jaučiasi saugus.

Elgesio pokyčiai

Galite pastebėti, kad jūsų vaikas:

  • nesidomi žaidimais, vengia tam tikrų vietų arba žmonių;
  • rodo netinkamą, žalingą seksualinį elgesį;
  • turi miego problemų;
  • valgo daugiau ar mažiau nei įprastai, svoris didėja arba krenta;
  • prasčiau mokosi;
  • nenori rūpintis asmens higiena;
  • pradeda elgtis lyg mažesnis pagal amžių vaikas (t. y. suvaikėja).

Fiziniai požymiai

  • patinimas ar paraudimas lytinių organų srityje;
  • skausmas einant į tualetą, taip pat ir šlapimo takų infekcijos simptomai (akivaizdžiausias – deginimo jausmas šlapinantis);
  • vaikui sunku vaikščioti ar sėdėti;
  • ant minkštų kūno dalių (pavyzdžiui, sėdmenų ar šlaunų) pastebimos mėlynės;
  • lytiniu keliu plintančių ligų simptomai (pavyzdžiui, išskyros iš varpos arba makšties).

Požymiai, rodantys, kad paauglys galimai patiria seksualinę prievartą

Emocijų pokyčiai

Seksualinę prievartą galimai patiriantis paauglys:

  • yra agresyvus, atrodo piktas be jokios aiškios priežasties;
  • teigia, kad jam skauda galvą arba pilvą, nors nėra jokių fizinių priežasčių, dėl kurių šie skausmai galėtų kamuoti;
  • supyksta ar susierzina, kai minimas konkretus asmuo ar vieta;
  • turi problemų kuriant ar išsaugant santykius;
  • verkia be aiškios priežasties;
  • sapnuoja košmarus;
  • turi žemą savivertę;
  • atrodo užsisklendęs savyje, pasireiškia depresijos ar nerimo požymiai;
  • yra sumišęs dėl savo seksualinės tapatybės, orientacijos.

Elgesio pokyčiai

  • rengiasi kitaip nei anksčiau;
  • yra gavusi / gavęs drabužių, batų, rankinių, papuošalų ar elektronikos prekių iš nežinia kur;
  • demonstruoja žalingą seksualinį elgesį;
  • vartoja narkotikus ir alkoholį;
  • sąmoningai kenkia kitiems žmonėms arba žaloja save;
  • vairuodamas daro daug nusižengimų;
  • daug laiko praleidžia internete, neatskleidžia, ką ten veikia;
  • pakitusi mityba: valgo daugiau arba mažiau negu įprastai;
  • turi miego problemų.

Pokyčiai mokykloje ir visuomeniniame gyvenime

  • daugiau laiko nei įprastai praleidžia vienas;
  • pakeitė draugus;
  • vengia tam tikrų žmonių ar vietų, pavyzdžiui, draugo namų ar sporto treniruočių vietos;
  • vengia veiklos ar renginių, kurie anksčiau jam patiko, arba užduoda tokius ir panašius klausimus: „Ar tikrai šiandien turiu eiti į muzikos pamoką?“;
  • suprastėjo mokymosi rezultatai.

Fiziniai požymiai

  • patinimas ar paraudimas lytinių organų srityje;
  • skausmas einant į tualetą, taip pat ir pasireiškę šlapimo takų infekcijos simptomai (akivaizdžiausias – deginimo jausmas šlapinantis);
  • sunku vaikščioti ar sėdėti;
  • ant minkštų kūno dalių (pavyzdžiui, sėdmenų ar šlaunų) pastebimos mėlynės;
  • lytiniu keliu plintančių ligų simptomai (pavyzdžiui, išskyros iš varpos arba makšties);
  • paauglei merginai vėluojančios mėnesinės.

Svarbu

jei vaiko, paauglio elgesyje pastebite vieną ar daugiau iš išvardytų požymių, tai nebūtinai reiškia, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą. Jūsų vaiko elgesys gali pakisti dėl daugelio priežasčių, tačiau svarbu kaip vienos iš pakitusio elgesio priežasčių neatmesti ir seksualinės prievartos.

Taip pat svarbu pasitikėti savo instinktais ir atsiminti, kad seksualiai vaikus išnaudojantys žmonės dažniausiai yra šeimos nariai arba asmenys, kuriuos jūs ir jūsų vaikas gerai pažįstate.

Kur kreiptis įtariant, kad vaikas galėjo patirti seksualinę prievartą?

Išsamų gidą, ką daryti ir kaip elgtis įtariant, kad vaikas galėjo būti išnaudojamas seksualiai, yra parengusi Vaiko teisių linija.

Taip pat naudingos informacijos rasite ir Įvairovės ir edukacijos namų interneto svetainėje.

Skubiais atvejais patartina kreiptis į policiją ar skambinti numeriu 112.

Psichologinė pagalba

Susiję straipsniai

Virusas ar bakterija: kaip atskirti?

Susirgus reikėtų išsiaiškinti, ar ligos sukėlėjas yra virusas, ar bakterija. Pastaruoju atveju gali prireikti antibiotikų.

Mikrocefalija – mažesnė nei įprasta kūdikio galva

Mikrocefalija yra būklė, kai kūdikio galva yra daug mažesnė nei kitų to paties amžiaus ir lyties kūdikių, dėl to gali sutrikti ir smegenų vystymasis.

Žvynelinė (psoriazė): kas ją sukelia ir kaip sau padėti?

Žvynelinė - viena nemaloniausių ligų, nes odos pažeidimai yra aiškiai matomi, o apie pačią žvynelinę sklinda nepagrįstų mitų ir klaidingų teiginių.