Kaip išgelbėti blogai prasidėjusią dieną?

Laikrodis rodo beveik 8 val. Vaikai nueina į vonią, bet, užuot valęsi dantis, ima vaizduoti žuvies veidus priešais veidrodį. Ir čia jūsų kantrybė baigiasi. Rėkiate. Vaikai sustingsta. Jų akyse pasirodo išgąstis. Akimirksniu, nusiraminę, jie nuskuba daryti tai, ko prašėte. O jums į krūtinę duria kaltės jausmas. Pakeliui į mokyklą visi tyli, susimąstę apie kiekvieno savaip suvoktą rytinę neteisybę. Atsisveikindami, priglaudžiate juos kiek stipriau, tarsi atsiprašydami už patirtą stresą. Apgailestaujate dėl to, kad praradote savikontrolę.

Pažįstama situacija? Kartais rytinis riksmas yra neišvengiamas. Bet jeigu tai nutinka dažniau nei kartą per savaitę, galime, patys to nenorėdami, pakenkti savo vaikų savivertei. Streso metu mums yra sunku suvokti, kokie pažeidžiami yra mūsų vaikai.

Labai svarbu suprasti, kad mūsų atžalos nesielgia blogai tyčia. Vaikai iki septynerių metų yra egocentriški ir nesupranta dalykų taip, kaip juos supranta suaugusieji. Todėl toks jų elgesys yra natūralus. Suvokę situacijos esmę, visada galite ją pakeisti. Taigi, kaip paversti diena pozityvia, net jeigu iš ryto kilo konfliktas?

Paskatinkite vaikus judėti

Įveikite chaosą, atlikdami greitą tempimo pratimą. Įrodyta, kad tempimo pratimai ne tik padeda atpalaiduoti kūną ir protą, bet taip pat yra puiki dėmesio nukreipimo priemonė. Atlikite tris gilius joginius įkvėpimus. Tada paskatinkite vaikus paliesti savo kojų pirštus, pašokti aukštyn žemyn. Po šių neilgų „užduočių“ susikaupti ir grįžti prie įprastinės dienotvarkės visiems turėtų būti lengviau. 

Dainuokite kartu

Anot psichologų, muzika per trumpą laiką gali pakeisti žmogaus nuotaiką. Nesvarbu, ar įjungsite kažką lėto ir atpalaiduojančio, ar stimuliuojančio ir linksmo – tinkama melodija gali padėti sumažinti stresą ir jaustis gerai. Norite, garantuotų vaikų šypsenų? Surenkite improvizuotą dainavimą ar šokių vakarėlį! Bet nepamirškite nustatyti laiko limito, kitaip pavėluosite į mokyklą ir darbus.

Būkite laimingi (net tada, kai taip nesijaučiate)

Kai esate nusivylę, pabandykite šypsotis. Šypsena yra užkrečiama (kaip ir ramus balsas) ir daro didžiulę įtaką aplinkinių nuotaikai. Jei nesate labai susierzinę, galite pasakyti juokingą pokštą arba sušokti ančiukų šokį. Taip pat viską, ką norite pasakyti vaikams, galite išdainuoti arba operiniu balsu paprašyti apsiauti batus. Vaikai nusišypsos, ir tikrai įvykdys prašymą.

Atsukite laiką atgal

Pastebėjote, kad diena „važiuoja nuo bėgių“? Pradėkite ją iš naujo! Tiesiog pasakykite dar kartą „labas rytas“ ir linksmai pasisukite ratu. Pakeiskite temą į malonią visai šeimai. Pavyzdžiui, informuokite vaikus, kad šį vakarą desertui bus ledai.

Pagirkite

Vaikų pagyrimas už gerą elgesį gali pakeisti visą ryto nuotaiką. Net ir labai kaprizingas vaikas, pasijutęs vertinamas, bus labiau linkęs paklusti. Pasakę vaikams, kad juos mylite, pabučiavę ir pagyrę už smulkmenas leisite jiems suprasti, kad geras elgesys turi savų privalumų. Pakartokite tai pakeliui į mokyklą, kad jie jaustųsi laimingi ir pasitikintys savimi.

Sakykite „taip“

Išleiskite savo vidinį kontrolierių atostogų ir kartais pasakykite „taip“ savo vaikų norams. Niekas tikrai nenumirs nuo to, kad jūsų atžala nueis į mokyklą su skirtingomis kojinėmis, bet tai gali stipriai daryti įtaką jo saviraiškai ir laimės pojūčiui. Jūs irgi laimėsite: turėsite vienu ginču mažiau.

Girdėkite savo vaikus

Vaikai, kaip ir suaugusieji, gali jaustis neįvertinti, neišgirsti. Pavyzdžiui, jūsų atžala gali supykti, nes patraukėte sausų pusryčių dubenį prieš jam baigiant valgyti. Tokiu atveju svarbu yra tinkamai sureaguoti. Grąžinkite jam dubenį (jei galite) ir paverskite visa tai žaidimu: nustatykite laikmatį kelioms minutėms, kad pamatytumėte, kaip greitai jis gali baigti valgyti. Jei dubenio grąžinti nebeįmanoma, pažadėkite vaikui „kompensaciją“: pasakykite, kad rytoj jis galės išsirinkti norimus valgyti pusryčius.

Varžybos tarp seserų ir brolių

Kai vaikai pešasi tarpusavyje, neskubėkite ant jų rėkti. Supraskite, priimkite ir pripažinkite jų jausmus. Pavyzdžiui, pasakykite: „Matau, kad esi nusiminusi, nes brolis paėmė tavo vafliuką. Ar nori kito?“ Tada užrašykite šią problemą ant lentos, kad nepamirštumėte jos aptarti per šeimos susitikimą po mokyklos.

Skirkite laiko sau

Kai jaučiate, kad įtampa tampa nebevaldoma, sustokite ir keletą kartų giliai įkvėpkite. Paklauskite savęs, kas šiuo metu padėtų nusiraminti. Tai gali būti keli gurkšniai vandens, trys minutės vienatvės vonioje arba fiziniai pratimai. Svarbiausia, kad pasijustumėte geriau ir atgautumėte kontrolę.

Apkabinkite

Kai iš ryto vėluojate, o vaikai juda sraigės tempu ir jaučiate, kad tuoj pratrūksite, užuot rėkę, apkabinkite juos. „Pavaros perjungimas“ iš šaukimo į apkabinimo režimą reikalauja didelės savikontrolės, bet jis tikrai yra to vertas. Dar geriau bus, jei sugebėsite įtraukti apsikabinimų „sesijas“ į kasdienę ryto ir vakaro rutiną. Tai ne tik padės užmegzti gilesnį fizinį ir emocinį ryšį su vaikais, bet ir pagerins visos šeimos nuotaiką.

Matykite bendrą vaizdą

Sustokite ir paklauskite savęs: ar smulkmena, kamuojanti jus šiandien, bus svarbi po penkerių metų? Jei ne – pabandykite priimti ir paleisti tai, kad vėluojate, kad katė yra užpilta sirupu, o sūnus neatlikęs namų darbų. Dalykų paleidimas „į orą“ padės sumažinti įtampą ir suteiks galimybę reaguoti protingai ir atlikti viską ramiai.