Kaip japonai išvengia ligų? Išbandykite šį paprastą būdą!

Daugelis lietuvių nėra girdėję apie teoriją, kad vien gerklės skalavimas (net ir paprastu vandeniu iš čiaupo) gali padėti apsisaugoti nuo peršalimo. Pasirodo, tai gana plačiai Japonijoje paplitęs įsitikinimas, o kai kurie tyrėjai jį vertina kaip moksliškai pagrįstą ir veiksmingą.

Papročio skalauti gerklę ištakos

Paprotys skalauti gerklę siekiant išvengti ligų siekia šimtmečius. Hejano laikotarpiu (nuo 794 iki 1185 metų) gerklės skalavimas buvo laikomas vienu iš dviejų racionalių bei sveiku protu pagrįstų būdų nesusirgti šaltuoju metų laiku. Kitas minėtas patikimas būdas – rankų plovimas.

Ši praktika Japonijoje tęsiama iki šių dienų. Grįžę namo iš viešų vietų, mokyklos ar darbo, japonai suskumba skalauti ir dezinfekuoti burną ir gerklę. Tokios pat praktikos nuo mažų dienų laikosi ir ugdymo įstaigas lankantys vaikai.

Daugumoje viešųjų tualetų, darbovietėse ir ugdymo įstaigose yra specialūs plakatai, primenantys ne tik kruopščiai plauti rankas, esant poreikiui dėvėti apsauginę veido kaukę, bet ir nepamiršti skalauti gerklės.

President KUMA | Shutterstock.com

Nuo kokių ligų gali apsaugoti gerklės skalavimas, o kada jis neefektyvus?

• Peršalimas. Gerklės skalavimas gali padėti sumažinti virusų ir bakterijų kiekį burnoje bei gerklėje, todėl kai kurie žmonės tai praktikuoja kaip papildomą prevenciją nuo peršalimo. Skalavimas nepakeičia kitų priemonių (rankų higienos, poilsio, subalansuotos mitybos ir kt.), bet gali būti naudingas kaip kasdienė rutina.
• Koronavirusas. Pastaraisiais metais buvo atlikta klinikinių tyrimų, kuriuose buvo siekiama išsiaiškinti gerklės skalavimo veiksmingumą. Yra šaltinių, kuriuose teigiama, kad gerklės skalavimas gali padėti apsisaugoti ir nuo koronaviruso.
• Gripas. Nors skalavimas gali padėti apsisaugoti nuo peršalimo, nėra įrodymų, jog jis galėtų veiksmingai apsaugoti nuo gripo. Matyt, taip yra dėl to, kad gripo viruso dalelės į kvėpavimo takų ląsteles gali būti absorbuojamos vos per 20 minučių, tad gerklę reikėtų skalauti iškart po kontakto su sergančiaisiais gripu.

Gerklės skalavimo veiksmingumas: ką rodo tyrimai?

Daugelį metų tyrėjai dažniausiai laikėsi nuomonės, kad skalavimas nepadeda išvengti peršalimo, nes ligą sukeliantys virusai prieš absorbuodamiesi į organizmo ląsteles veikiausiai neišplaunami. Jokių tyrimų, susijusių su skalavimo poveikiu, nebuvo atlikta iki pat 2002 m., kai Kioto universiteto profesorius T. Kawamura su tyrėjų grupe nusprendė įvertinti šį visuomenėje įsišaknijusį liaudies medicinos metodą.

Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: viena grupė skalavo gerklę vandeniu, antroji – jodo tirpalu, trečioji apskritai gerklės neskalavo.

Metus trukusio tyrimo metu trečioji grupė peršalimo ligomis sirgo gausiausiai: 100 asmenų teko 26,4 užsikrėtimo atvejų. Grupės, skalavusios gerklę jodo tirpalu, narių užsikrėtimo rodiklis statistiškai buvo mažesnis – 23,6 atvejo 100 žmonių. O grupė, skalavusi gerklę vandeniu, gerokai atsparesnė: susirgo tik 17 asmenų iš 100.

Panašių rezultatų pasiekė ir Hamamatsu universiteto Medicinos mokyklos tyrėjas T. Noda, tyręs pradinės mokyklos mokinius. Vaikai skalavo gerklę vien čiaupo vandeniu, druskos tirpalu ir žaliąja arbata. Rečiausiai sirgo vaikai, gerklę skalavę žaliąja arbata (net 70 % mažiau atvejų, lyginant su apskritai gerklės neskalavusiais vaikais), po to – druskos tirpalu. Taigi, galima teigti, kad skalauti gerklę vandeniu iš čiaupo vis tiek veiksmingiau, nei neskalauti apskritai.

Iš ko ir kaip paruošti tirpalą gerklei skalauti?

Druskos tirpalas

Druska pasižymi ne tik antibakterinėmis ir dezinfekuojančiomis, bet ir skausmą malšinančiomis savybėmis, tad tai puiki priemonė siekiant išvengti peršalimo ligų ir pirmoji pagalba kamuojant gerklės skausmui, įvairiems burnos gleivinės uždegimams, turint jautrias dantenas ir norint jas sustiprinti, gydant žaizdą dančiui iškritus.

Kaip ruošti? Stiklinėje karšto vandens ištirpinkite 1 arbatinį šaukštelį druskos, palaukite, kol atvės, ir šiuo tirpalu skalaukite burną – „pagargaliuokite“. Profilaktiškai druskos tirpalu burną skalauti užteks vieną kartą per dieną, susirgus – dažniau, kas keletą valandų.

Žalioji arbata

Žalioji arbata turi antioksidacinių, antibakterinių savybių, todėl gali sumažinti patogeninių bakterijų kiekį burnoje ir uždegimą.

Kaip ruošti? Užplikykite puodelį žaliosios arbatos, palaukite, kol atvės. Galite įberti žiupsnelį druskos arba šaukštelį medaus. Gurkštelėję skalaukite 15–30 sekundžių, kol arbatos neliks.

Jodo tirpalas

Jodas turi antiseptinių savybių, tad gali padėti sumažinti bakterijų kiekį gerklėje. Tačiau turėkite omenyje, kad vaikai tirpalą gali nuryti, tad mažiems vaikams jodo tirpalas netinka.

Kaip ruošti? Į pusę stiklinės drungno vandens įlašinkite kelis lašelius jodo. Vieną kartą gurkštelėjus tirpalo gerklę reikėtų skalauti 15 sekundžių, po to tirpalą išspjauti. Tirpalą reikėtų pakeisti (t. y. vieno seanso metu gurkštelėti ir išspjauti) mažiausiai 3 kartus.