Kaip pojūčių ir judėjimo trūkumas veikia vaiko raidą?

Šiuolaikiniai vaikai auga pasaulyje, kuriame netrūksta žaislų, technologijų ir įvairių ugdymo priemonių. Tačiau specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į kitą problemą – daugeliui vaikų ima trūkti natūralių patirčių. Vis daugiau laiko praleidžiama patalpose, prie ekranų, o aktyvų judėjimą keičia sėdėjimas. Nustatyta, kad tik apie 24 % 6–17 metų vaikų ir paauglių kasdien užsiima rekomenduojama 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vaikas vystosi normaliai, ilgainiui pojūčių ir judėjimo stoka gali turėti įtakos jo emocinei savijautai, dėmesio koncentracijai, koordinacijai bei nervų sistemos brandai. Ką svarbu žinoti tėvams ir kokius pokyčius inicijuoti? 

Kodėl vaikui reikalingi įvairūs pojūčiai?

Vaiko smegenys vystosi per patirtį. Kiekvienas prisilietimas, kvapas, garsas, judesys ar regimas vaizdas padeda kurti naujus neuronų ryšius. Ankstyvoje vaikystėje nervų sistema ypač jautri aplinkos dirgikliams – kuo įvairesnė ir turtingesnė patirtis, tuo daugiau galimybių smegenims mokytis.

Dažniausiai kalbama apie penkis pojūčius – regą, klausą, lytėjimą, skonį ir uoslę. Tačiau ne mažiau svarbios ir dvi mažiau žinomos jutimo sistemos – vestibulinė bei propriocepcinė.

• Vestibulinė sistema, esanti vidinėje ausyje, padeda išlaikyti pusiausvyrą, orientuotis erdvėje ir koordinuoti judesius. Ji aktyviausiai stimuliuojama bėgiojant, sukantis, supantis, lipant, šokinėjant.
• Propriocepcinė sistema leidžia smegenims suvokti kūno padėtį erdvėje. Ji aktyvinama stumiant, traukiant, nešant daiktus, kabant, laipiojant ar atliekant kitą fizinį darbą.

Šios sistemos veikia kartu. Kuo daugiau vaikas juda ir tyrinėja aplinką, tuo efektyviau smegenys mokosi apdoroti gaunamą informaciją.

Judėjimas – ne tik fiziniam aktyvumui

Dažnai manoma, kad judėjimas reikalingas tik tam, kad vaikas būtų fiziškai stiprus. Tačiau jo reikšmė kur kas platesnė.

Aktyviai judant pagerėja kraujotaka, smegenys gauna daugiau deguonies, aktyviau formuojasi neuronų jungtys. Tyrimai rodo, kad reguliariai judantys vaikai lengviau išlaiko dėmesį, greičiau įsimena naują informaciją ir geriau reguliuoja emocijas.

Judėjimas taip pat padeda mažinti įtampą. Bėgiodamas, laipiodamas ar šokinėdamas vaikas natūraliai išnaudoja susikaupusią energiją, todėl vėliau jam lengviau nusiraminti, susikaupti ar užmigti.

Neatsitiktinai daugelis ergoterapeutų ir vaikų raidos specialistų akcentuoja, kad aktyvus žaidimas nėra laisvalaikio priedas – tai būtina sveikos raidos dalis.

Kas nutinka, kai vaikui trūksta sensorinių patirčių?

Kai vaikui trūksta įvairių pojūčių ir judėjimo, nervų sistema gali nepakankamai efektyviai mokytis apdoroti informaciją. Vieniems vaikams tai pasireiškia jautrumu, kitiems – nuolatiniu poreikiu ieškoti stipresnių dirgiklių.

Galimi požymiai, rodantys, kad vaikas per mažai juda:

• sunku ilgiau sutelkti dėmesį;
• nerangūs arba nekoordinuoti judesiai;
• vengimas lipti, suptis ar važiuoti dviračiu;
• nuolatinis poreikis bėgioti, šokinėti, suktis;
• jautrumas garsams, drabužiams, jų etiketėms ar tam tikroms tekstūroms;
• dažni emocijų protrūkiai, po kurių sunku nusiraminti;
• greitas nuovargis atliekant užduotis.

Svarbu suprasti, kad vienas ar keli šie požymiai dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei jie nuolat kartojasi ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasitarti su vaikų raidos specialistais.

Gamta – natūrali sensorinė laboratorija

Visapusiškam pojūčių lavinimui puikiai tinka gamta. Skirtingai nei dirbtinė aplinka, ji nuolat kinta ir suteikia daugybę natūralių dirgiklių.

Vaikščiodamas miške, vaikas girdi paukščių skleidžiamus garsus, jaučia vėjo gūsius, užuodžia medžių ir kitų augalų kvapą, gali paliesti medžių žievę, akmenis, samanas, stebi kintantį apšvietimą ir kt. Gamtinė aplinka vienu metu aktyvina daugybę jutimo sistemų. 

Be to, gamtoje paviršiai nėra lygūs. Einant per smėlį, žolę ar akmenukus nuolat aktyviai stimuliuojama vestibulinė sistema, stiprėja kojų raumenys ir gerėja koordinacija.

Žaidimai lauke taip pat skatina kūrybiškumą: vaikai patys kuria žaidimus, sprendžia problemas, mokosi vertinti riziką ir priimti sprendimus.

Ar ekranai gali pakeisti tikrą patirtį?

Skaitmeninės technologijos gali būti naudingos mokymuisi, tačiau jos negali pakeisti realių sensorinių patirčių.

Žiūrėdamas į ekraną, vaikas aktyviausiai naudoja regos ir klausos sistemas, tačiau beveik neaktyvinamos lytėjimo, pusiausvyros ir propriocepcinės sistemos. 

Be to, ilgai sėdint sumažėja fizinis aktyvumas, kuris būtinas sveikam nervų sistemos vystymuisi.

Tai nereiškia, kad ekranus būtina visiškai uždrausti. Kur kas svarbiau užtikrinti pusiausvyrą – kad kiekvieną dieną vaikas pakankamai aktyviai judėtų, žaistų lauke ir turėtų galimybių tyrinėti aplinką, pasitelkdamas visus pojūčius.

Taip pat skaitykite:

• Dopamino spąstai: kaip ekranai keičia vaikų gebėjimą susikaupti? 

Kaip tėvai gali padėti vaikui daugiau judėti?

Kasdienėje rutinoje nebūtina ieškoti sudėtingų vaiko lavinimo metodų. Dažnai didžiausią naudą suteikia paprastos veiklos.

Leiskite vaikui:

• kuo daugiau žaisti lauke bet kokiu metų laiku;
• laipioti, kaboti, suptis ir šokinėti;
• vaikščioti basomis (tik jei vieta saugi);
• liesti smėlį, molį, vandenį, lapus, akmenukus;
• padėti nešti pirkinius ar atlikti kitus jo amžių atitinkančius buities darbus;
• važiuoti dviračiu, paspirtuku ar riedučiais;
• tyrinėti miškus, parkus, pievas, paplūdimius ir kt. 

Nebūtina kasdien planuoti specialių užsiėmimų. Net pusvalandis aktyviai žaidžiant gryname ore dažnai suteikia daugiau naudos nei papildomos lavinamosios užduotys namuose.

Sveika raida prasideda nuo kasdienių patirčių

Vaikystė – tai laikas, kai smegenys sparčiausiai mokosi pažinti pasaulį. Kuo daugiau vaikas juda, liečia, girdi, uodžia, ragauja ir tyrinėja, tuo tvirtesnį pagrindą kuria savo fizinei, emocinei ir pažintinei raidai.

Svarbiausia prisiminti, kad vaikui nereikia nuolat organizuoti veiklų ar pirkti brangių priemonių. Didžiausia dovana jam – galimybė laisvai judėti, patirti įvairius pojūčius ir kasdien atrasti pasaulį savo tempu. Būtent šios iš pirmo žvilgsnio paprastos patirtys stiprina nervų sistemą, ugdo pasitikėjimą savimi ir padeda augti smalsiam, emociškai atspariam bei sveikam žmogui.

      

      Projektą „Augu sąmoningai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.