TVKaip su vaikais kalbėti apie jausmus ir emocijas?
fizkes | Shutterstock.com
Viena pagrindinių tėvų užduočių lavinant vaikų emocinį intelektą – padėti jiems suprasti jausmus, įvardyti ir reikšti emocijas bei išmokyti jas „paleisti“.
Pirmiausia tėvams reikia žinoti, kad kalbėtis su vaiku apie emocijas – būtina. Šiuolaikiniai tėvai augo aplinkoje, kurioje emocijos neretai buvo slopinamos, pavyzdžiui, mažyliui pravirkus būdavo sakoma: „Berniukams verkti nepridera, nes tai nevyriška.“ Toks elgesys gali lemti vaiko negebėjimą reikšti emocijų ateityje.
Kodėl blogai slopinti vaiko emocijas ir kodėl svarbu apie jas kalbėti?
Slopinant emocijas gali mažėti vaiko pasitikėjimas tėvais. Kitą kartą, nutikus kokiai nors bėdai, vaikas nesikreips į tėvus, užsisklęs savyje. Jis gali slėpti jausmus ir vengti kalbėti apie savo problemas net ir suaugęs.
Nenuslopintos ir tinkamai nesuvaldytos emocijos kaupiasi ir gali išsiveržti netinkamu metu, destruktyviais būdais, todėl tėvų vaidmuo „gesinant“ emocinius gaisrus – ypač svarbus.
Kaip padėti pykstančiam ir liūdinčiam vaikui?
- Tėvai turėtų elgtis supratingai, pabandyti į problemą pažvelgti iš vaiko pozicijos, paaiškinti, kodėl jis jaučia pyktį, liūdesį ir kitas emocijas, pasiūlyti savo pagalbą. Suaugusiems dažnai atrodo, kad neverta liūdėti, pavyzdžiui, sulūžus žaislui ar išsitepus mėgstamą palaidinę. Tačiau vaikui jo problemos atrodo pačios didžiausios ir problemos sumenkinimas tikrai nepadės išspręsti situacijos.
- Jeigu vaikas liūdi ar pyksta, visų pirma vaiką reikia mokyti atpažinti emocijas, tiksliai jas įvardyti, rasti jas sukėlusias priežastis. Kalbant apie emocijas, o ne ignoruojant jas, vaikų pyktis ir liūdesys mažėja, o ne išauga į agresiją ir destruktyvų elgesį.
- Pykstančio ar liūdinčio vaiko galima paklausti, kaip jam padėti: galbūt situaciją pakeistų apkabinimas, gal jį trumpam palikti vieną, gal įjungti ramią muziką, o galbūt nupiešti piešinį ir savo emocijas „paleisti“ būtent tokiu būdu? Svarbu padėti vaikui rasti efektyviausius ir konkrečiai jam tinkamiausius būdus nugalėti liūdesį ir pyktį bei kitą kartą vėl juos pasitelkti.
- Ypač svarbu vaikui patiriant stiprias emocijas būti kartu, padėti, palaikyti ir pasistengti suprasti.
Tėvų vaidmuo ugdant vaikų emocijas
- Tėvai turi rodyti pavyzdį, o taip pat gebėti reikšti ir savo emocijas. Jeigu vaikas mėto daiktus, mušasi ar pan., tėvai turėtų įvardyti, kad jiems liūdna, nes vaikas elgiasi nederamai. Paprastai vaikai pamatę, kad artimas žmogus dėl jų elgesio jaučiasi blogai, greitai liaujasi elgtis netinkamai. Analogiškai tėvai gali papasakoti, kaip jie elgiasi, kai jiems liūdna ar apima pyktis: pavyzdžiui, „man padeda pasivaikščiojimai“ arba „kai liūdna, aš verkiu: po to visuomet palengvėja“ ir t. t.
- Taip pat jei tėvai su vaiku elgėsi netinkamai (pavyzdžiui, pyko, šaukė), jie turėtų tai įvardyti ir atsiprašyti: tik tada vaikas išmoks atpažinti netinkamą elgesį.
- Tėvams taip pat labai svarbu gebėti susivaldyti: pavyzdžiui, jei dėl įvairių smulkmenų (pavyzdžiui, išlieto puodelio vandens) tėvai pyks, vaikas taps pernelyg reiklus sau, negebės susitaikyti su nesėkmėmis, bijos suklysti ir nuvilti tėvus, nes tai sukelia pernelyg stiprias jų emocijas. Kur kas geresnė išeitis – į situaciją pažvelgti su humoru ir vaikui paaiškinti, kaip elgtis, kad situacija nepasikartotų (pavyzdžiui, „atsigerk sėdėdamas prie stalo“ ir pan.).
Kaip su vaiku kalbėti apie netektis?
Daugelis tėvų, artimųjų, mokytojų vengia mirties temos manydami, kad vaikai dar per maži apie tai kalbėti. Dažnai nuo vaikų, ypač ikimokyklinio amžiaus, nuslepiamas faktas apie į amžinybę išėjusį giminaitį, vengiama vaiką vestis į laidotuves ir t. t. Tačiau apie šeimos nario netektį būtina kalbėtis tiek su ikimokyklinio amžiaus, tiek su vyresniais vaikais: svarbu faktus pateikti paprastai, aiškiai – taip, kad vaikas suprastų.
Be to, visko, kas įdomu, vaikas paklaus pats. Vaikai mirties faktą paprastai priima gana natūraliai, todėl vėlgi tėvams svarbu stengtis vaikams neperduoti nerimo, baimės, liūdesio – vaikas gali pradėti bijoti mirties.
Padėti lengviau suvokti mirties faktą gali pasakojimai apie anapilin išėjusius artimuosius, kapų lankymas ir t. t.
Jeigu vaiko artimasis sunkiai serga, vaiką žiniai apie artėjančią artimojo mirtį galima paruošti iš anksto, jokiu būdu neignoruojant tos temos. Artimajam iškeliavus vėlgi negalima bandyti užgniaužti vaiko emocijų.
