Kaip su vaikais kalbėtis apie karą Ukrainoje? (Įrašas su psichologės komentarais)
Kai daugelis naujienų yra susijusios su kariniu konfliktu, tėvams neišvengiamai su vaikais tenka kalbėtis apie karą. Su nerimu sudėtinga susidoroti jau ir suaugusiesiems, nė nekalbant apie vaikus.
Natūralu, kad visi tėvai nori apsaugoti savo vaikus nuo karo baisybių ir kitų nemalonių įvykių, tačiau faktų ignoravimas – ne išeitis. Tiesa, jei vaikai dar labai maži, apie tai kalbėtis nebūtina, nebent vaikas pats domisi arba šeimos narys arba kitas artimasis yra karys.
Prieš kalbėdamiesi su vaikais turite apgalvoti, kokią žinutę pateikdami faktus norite jiems perduoti? Pasakojimas gali būti tokio pobūdžio: „Karas šiuo metu Lietuvoje nevyksta ir mes esame saugūs.“
Svariausia vaikus nuraminti. Taip pat tėvai neprivalo žinoti visų atsakymų, kaip ir nėra vienos tiesos.
Pokalbiai apie karą su vaikais iki 8 metų
Darželinukams ir pirmokams rekomenduojama pateikti faktinę informaciją. Ji turėtų būti trumpa ir aiški. Pavyzdžiui: „Ukrainoje, vienoje iš Europos valstybių, šuo metu vyksta karas. Daug žmonių kenčia ir turime juos visokeriopai palaikyti. Patys šiuo metu esame saugūs.“
Jei vaikai prašys papasakoti plačiau, pasistenkite informaciją pateikti aiškiai ir paprastai.
Svarbu
Taigi, labai svarbu vaikus nuraminti ir palaikyti diskusiją, ypač kai vaikai to pageidauja.
Pokalbiai apie karą su vaikais nuo 8 iki 10 metų
Kalbantis su kiek vyresniais – 8–10 m. – vaikais žinioms taip pat reikėtų dalytis paprastai, kartu pabrėžiant tai, kas svarbu jūsų šeimai. Galima papasakoti apie taikos, buvimo patriotais svarbą.
Jei vaikas paklaustų klausimo, į kurį nesate pasirengę atsakyti, pripažinkite tai ir prie diskusijos sugrįžkite vėliau, pasidomėję tam tikrais faktais. Pasakykite vaikams, kad informacinėje erdvėje ir tarp bendraamžių sklando daugybė dezinformacijos, todėl visų pirma jie turėtų klausti tėvų.
Svarbu
Tėvai, net ir jei negali atsakyti čia ir dabar, ramūs gali jaustis jau vien dėl to, kad žino, kas kelia nerimą jų atžaloms.
Pokalbiai apie karą su vaikais nuo 10 m. ir paaugliais
Patys tėvai gali pradėti diskusiją ir vaikų paklausti, ką jie žino apie karą, ir tuomet atsakyti į konkrečius klausimus.
Užduodami klausimus ir pakomentuodami juos taip pat leisite vaikams sužinoti daugiau faktų. Tai padeda išvengti klaidingų įsitikinimų, kritiškai pamąstyti apie tai, kas tuos įsitikinimus suformavo.
Vėlgi jei tėvai nežino atsakymo, jie turėtų paraginti vaiką paieškoti jo kartu. Tai suteikia papildomą vertę –vaikams parodo, kur rasti patikimos informacijos, moko atsirinkti tinkamus šaltinius ir skatina kritiškai mąstyti.
Svarbu
Taip pat kuo vyresnis vaikas, tuo svarbiau stiprinti jo pilietinę ir patriotinę savimonę, įskiepyti vertybes. Paaugliams teigiamą įtaką daro pavyzdžiai, labai svarbi ir tėvų nuomonė.
Trumpa atmintinė, kas svarbu su vaikais kalbantis apie karą
Kaip tėvams su vaikais kalbėtis apie įtemptą situaciją Ukrainoje? Trumpą atmintinę pateikia ir Paramos vaikams centro psichologai:
- Kalbėtis apie karą svarbu, nes vaikai gali remtis klaidinga informacija, pradėti nerimauti, fantazuoti ar net bijoti.
- Ribokite informacijos srautą, ypač venkite žiaurių vaizdų, galinčių išgąsdinti vaikus.
- Apgalvokite, kaip pateiksite informaciją, kalbėkite ramiu balsu.
- Nedramatizuokite situacijos, venkite kelti paniką.
- Būtinai vaikams pasakykite, kad mūsų šalyje karas nevyksta ir žmonės bei atsakingos institucijos daro viską, kad tik jo išvengtų.
- Neapkraukite vaikų per dideliu kiekiu informacijos.
- Į klausimus atsakykite aiškiai nepaisant to, kad tas pats klausimas buvo užduotas net kelis kartus.
- Skatinkite vaikus pasipasakoti, kaip jie jaučiasi. Pasakykite, kad jausti neigiamas emocijas – visiškai normalu. Padėkite vaikui rasti būdų nusiraminti: tai gali būti pasivaikščiojimas, kvėpavimo pratimai ir pan.
- Išlaikykite įprastą dienotvarkę. Tiksli rutina padeda vaikams ir paaugliams jaustis saugiems.
- Pasikalbėkite, kaip jūs galėtumėte padėti kenčiantiems nuo karo siaubų žmonėms ir aptarkite šeimos vertybes.
- Jei nesate tikri, ar su vaiku komunikuojate tinkamai, galite pasitarti su psichologu.
Daugiau informacijos rasite Paramos vaikams centro puslapyje.