Kaip vaikui paaiškinti, iš kur atsiranda vaikai?

Viena mamytė papasakojo štai tokią istoriją: „Tai nutiko vieno spektaklio vaikams metu. Visi nutilo, į sceną išėjo pagrindinis veikėjas. Kai tik jis prasižiojo kalbėti, mano penkiametis sūnelis garsiai paklausė, kas yra seksas. Kadangi klausimas nuskambėjo labai aiškiai, aktorius tiesiog paspringo oru, o visa salė sužiuro į mus. Sunku pasakyti, kas stumtelėjo pasidomėti šia pikantiška tema būtent tuo momentu, tačiau žodžių atgal nebesugrąžinsi ir nieko nebepakeisi.“

Anksčiau ar vėliau ir tau teks išgirsti klausimą, iš kur atsirado tavo vaikutis. Tai normalu ir būdinga visiems mažyliams, tačiau tėvelius pastato į keblią padėtį. Ką atsakyti? Kiekvienas sukasi savaip, tačiau dažniausiai ima pasakoti apie kopūstų laukus ir gandrus. Ar bent numanai, į kokią padėtį patenka vaikas, šventai tikintis, kad jūsų šeimoje jis atsirado tokiu būdu, ir stengiasi darželyje tuo įtikinti kitus, labiau „išprususius“? Žinoma, vaikų supratimas apie lytinius santykius dažniausiai būna visiškai iškreiptas, tačiau jų sąmonėje išlieka labai svarbus elementas – vyro ir moters sąlytis. Pagal mažųjų versiją tai atrodo maždaug taip: dėdė ir teta išgeria kažkokių tablečių, tada vienas ant kito atsigula, tetai užauga pilvas, o gydytojai jį prapjauna ir išima vaiką.

Kai mažylis aplinkui girdi tiek skirtingų versijų, nenuostabu, kad jo galvelėje – tikras chaosas.  Mažylį gali imti gąsdinti vyro ir moters santykiai, jis gali imti bijoti kitų vaikų. Net ir paaugus ir suvokus, kas yra seksas, sena informacija ne visada leidžia gyventi visavertį gyvenimą, priimti jį tokį, koks jis yra.

Psichologų teigimu, iškreipta informacija vaiko sąmonėje formuoja tam tikrus stereotipus, tad praskleistas „paslapties šydas“ sukelia audringą neigiamą reakciją į intymų gyvenimą. Žinoma, kiekviena šeima turi pati nuspręsti, kaip visa tai pasakyti vaikui, tačiau, anot statistikos, geriausiai vaikas vystysis tada, jeigu su juo aiškiai ir atvirai pasikalbėsi. Psichologai pataria atsakyti tik į tą klausimą, kurį uždavė mažylis, pavyzdžiui: jeigu jis paklausė, kaip atsirado, galima pasakyti, kad kai moteris ir vyras myli vienas kitą, jie nori vienas kitą paliesti. Tada jie tampa tarytum vienu, ir iš to artimumo gimsta dar vienas žmogus. Taip pasakoma tiesa ir nutylima tai, ko vaikučiui dar nereikia žinoti.

Jeigu pastebi, kad vaikas klauso nelabai atidžiai, tai reiškia, kad jo dėmesys nukrypo kitur. Tokiais atvejais net neverta mėginti aiškinti apie seksą. Patikėk, kai vaikui bus įdomu, jis ateis ir pats paklaus, kas tai yra. Ar žinai, kodėl tai puiku? Tai reikš, kad užmezgei patikimą ir sąžiningą tarpusavio ryšį. Nuo šiol vaikas netikės kitomis mažųjų fantazuotojų versijomis, kurias jie pasakos darželyje ar smėlio dėžėje. Jis gali netyčia pamatyti sekso sceną per televizorių ar internete, ir jeigu nesupras, kas tai, atsakymo ieškos kitur (greičiausiai – klaus tokių pat dar nieko dorai nesuprantančių bendraamžių).

Kai vaikas paauga, galima atskleisti truputį daugiau intymių detalių. Psichologai mano, kad net moters ir vyro lytinių organų pavadinimus reikia vadinti tikraisiais vardais (medicininiais, o ne žargonu). Paauglystėje, kai vaikas jau lytiškai subrendęs, galima padovanoti atitinkamos literatūros paaugliams, arba parodyti specialų filmą. Tokią produkciją leidžia autoritetingi gamintojai, ir tai didžiulė pagalba visiems tėveliams (ypač tuo atveju, jeigu bijoma kalbėti su vaiku šia tema). Svarbiausia, kad mažylis žinotų tiesą, nes jeigu jis naršydamas internete (daugelis namuose jį turi ir moka naudotis) pamatys grubaus sekso sceną dar prieš tai, kai jam paaiškinsi, kas tai yra, psichika gali būti traumuojama. Juk svarbiausias yra pirmas įspūdis – po šitokios patirties jis greičiausiai netikės tavo sušvelninta ir lyriška versija.

Padarykime išvadas. Šviesti lytine tema reikia tada, kai vaikas pradeda tuo domėtis. Pasakok tik tiek, kiek jam įdomu ir būtina žinoti. Gali parodyti, kaip tai vyksta gamtoje, ir svarbiausia – vadink dalykus ir reiškinius tikraisiais jų vardais. Vaikas turi žinoti tiesą, ir su amoralumu tai neturi nieko bendra. Statistika rodo, kad šeimose, kuriose nebuvo vengiama atvirai kalbėtis šia tema, vaikai užauga psichologiškai sveiki, tinkamai save vertinantys, komunikabilūs, jiems sekasi, jie neturi seksualinių problemų (pavyzdžiui, psichologinio frigidiškumo ar impotencijos). Tokie vaikai mato realų pasaulio vaizdą.

Jeigu būsi sąžininga ir atvira, vaikas atsakys tau tuo pačiu. Jūs visada galėsite vienas kitu pasitikėti. Tavo atžala žinos, kad bet kada padėsi, patarsi ir paaiškinsi, o tai labai svarbu visiems tėveliams.

Sakyk vaikui tiesą – jis to vertas.