Kaip ypač užimtai mamai efektyviai kovoti su stresu?

Mama nesusitvarko su įtempta kasdienybe ir stresu Vaillery | Shutterstock.com

Vien buvimas mama savaime jau yra įtempta ir daug fizinių bei dvasinių jėgų reikalaujanti veikla, o kur dar buitis, ėjimas į darbą, bendravimas ir galybė kitų pareigų.

Mamos daro viską: nuo maisto gaminimo ir namų tvarkymo iki vaikių pavėžėjimo į mokyklą prieš darbą ir parvežimo iš jos per pietų pertraukėlę. Visas tas skubėjimas, „plėšymasis“ gali išsirutulioti į vieną didžiulį stresą.

Darbas ir mamos pareigos

Dvigubos pareigos, t. y. darbas nuo 8 iki 17 val., ir buvimas mama reiškia kur kas daugiau streso, kuris gali būti daugybės negalavimų kaltininkas. Visų pirma mamai gali prasidėti nemiga, nusilpti imunitetas, gali kamuoti nuotaikų kaita, padidėti svoris. Pernelyg didelis stresas didina kortizolio, vadinamo streso hormonu, gamybą, o dideli šio hormono kiekiai vėlgi siejami su padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu, nutukimu, depresija ir padidėjusiu nerimu.

Ir nors mamos laikui bėgant išmoksta meistriškai žongliruoti tarp vaikų, karjeros ir namų, visa tai neišvengiamai atsiliepia jų psichologinei būklei.

Taigi, kaip išlikti savimi ir efektyviai kovoti su bene didžiausiu šių dienų palydovu – stresu?

Koreguokite savo standartus ir lūkesčius

Tėtis gali aprengti vaikus netinkamais drabužiais arba patiekti vakarienei šaldytą picą dažniau, negu norėtumėte. Tačiau jei tėtis geba vaikus prižiūrėti bent santykinai gerai, nekreipkite dėmesio į smulkmenas ir pasidalykite krūviu.

Sumažinkite ir vaikų įsipareigojimus

Jei vaikams tenka visur skubėti, tai dažnai analogiškai skubėti turi ir mamos. Jei sūnus jau lanko kelis būrelius, prieš užrašydami jį į futbolo būrelį pasvarstykite, kaip tai koreguos ir jūsų dienotvarkę. Pavyzdžiui, ar tam, kad nuvežtumėte sūnų į treniruotę, nereikės strimgalviais lėkti iš darbo, atidėti vakarienės ir pan.? Geriausia pernelyg neapkrauti nei vaiko, nei savęs.

Aiškiai suformuluokite šeimos narių pareigas

Nesitikėkite, kad partneris perskaitys jūsų mintis. Vietoje neaiškaus prašymo „padėti vakarienės metu“ nurodykite konkrečius darbus, pavyzdžiui, tris kartus per savaitę ruošti vakarienę, nuvalyti stalą ir stalviršius, išplauti indus ir pan. Gali padėti ir matomoje vietoje pakabinti darbų sąrašai.

Deleguokite darbus kūrybiškai ir prašykite pagalbos

Gal vaiko kasryt į mokyklą nebūtina vežti patiems, o jį gali pavėžėti galės bendraklasio tėvai? O gal kažkas iš artimųjų gali pasaugoti mažylius, kol jūs mankštinatės ar miegate? Ar galbūt verta kartą per savaitę pusdieniui pasikviesti namų tvarkytoją, kad jūs pati galėtumėte atlikti sudėtingesnes užduotis?

Taip pat pasistenkite ugdyti visos šeimos komandinį požiūrį į darbus. Vaikai tikrai gali paruošti nesudėtingas salotas, išvirti makaronus ar išsiurbti grindis.

Į savo tvarkaraštį įtraukite laiką, skirtą tik sau

Mamos, išgirdusios apie laiką sau, labai priešinasi ir piktinasi, nes, esą, tokio laiko nėra ir net būti negali. Tačiau požiūris „Pirmiausia aš“ – tai ne savanaudiškumas, o prevencija. Jūs turite teisę be jokio kaltės jausmo paskaityti knygą, užsiimti joga, pasivaikščioti ar tiesiog pagulėti karštoje vonioje. Ir tai visai ne prabanga, o, kaip minėta, būtinybė.

Supraskite, kad darbų sąrašas tikriausiai niekada nebus tuščias, todėl vieną savaitgalio dieną skyrus pramogoms ir poilsiui gyvenimas nušvis visai kitomis spalvomis.

Plačiau skaitykite:

„Tobulai“ pakeiskite į „pakankamai gerai“

Į perdegimą gali vesti bandymai surengti geriausią gimtadienį, iškepti įspūdingiausią tortą arba iki menkiausių smulkmenų išpuoselėti namus. Taigi, pakoreguokite savo lūkesčius ir supraskite, kad į tobulybės spąstus save stumiate jūs, o ne kažkas kitas.

Nepamirškite žaisti su vaikais

Kai gyvenimas tampa pernelyg užimtas, galite tiesiog pamiršti skirti laiko žaidimams su vaikais. Ar žinojote, kad piešimas, muilo burbulų pūtimas, šokiai ar žaidimas su augintiniais taip pat gali padėti kovoti su stresu?

Jeigu vaikas prašo paskaityti pasaką prieš miegą ir nori užmigti mamos glėbyje, neplauti indai tikrai palauks.

Supaprastinkite kasdienybę

Pusryčiams, pietums ir vakarienei kaskart nebūtina gaminti kažkokių įmantrių patiekalų. Tikėtina, kad kiti šeimos nariai papietaus darželyje ar mokykloje, jūsų partneris – darbe, tad beliks pasirūpinti pusryčiais ir vakariene. Kartais galima patiekti tiesiog pjaustytų vaisių ir daržovių lėkštę, gabalėliais laužyto sūrio ir čiabatos riekelių.

Atsikratykite kuo daugiau daiktų, nepirkite ir nebūtinų

Jei jūsų šeima yra linkusi pirkti daug daiktų, reiškia, juos reikės prižiūrėti, bus daugiau netvarkos, o kur dar paskolos, paimtos tiems daiktams įsigyti?.. Taigi stresorių – daugiau negu gana. Tad kaskart savęs paklauskite: ar mūsų šeimai tikrai reikia šio naujo prietaiso?

Gerkite daug vandens

Lengva dehidratacija paveiks jūsų organizmą jums dar net nespėjus suprasti, kad norite gerti. Vandens stygius gali sukelti galvos skausmą, lemti nuovargį ir energijos trūkumą.

Venkite saldumynų

Kai kamuoja nuovargis ir alkis, daugelis griebiasi nesveikų užkandžių. Sveikos mitybos rekomendacijų ypač svarbu paisyti tada, kai jūsų tvarkaraštis – labai įtemptas. Stenkitės kažką įsimesti į skrandį bent kas 2–4 val. Maistingi produktai suteiks energijos ir padės jaustis geriau.

Kasdien mankštinkitės

Kasdien aktyviai veiklai skirkite bent 30 min. Net jei esate išsekusi, išeikite į lauką pasivaikščioti: grynas oras ir mankšta padeda nuraminti protą, mažina nuovargį ir gerina nuotaiką.

Juokitės

Juokas – labai naudingas! Jis sumažina stresą, didindamas endorfinų kiekį smegenyse ir atpalaiduodamas raumenis. Tada, kai viskas atrodo pernelyg sudėtinga ir nusidažo juodomis spalvomis, įsijunkite gerą komediją arba žiūrėkite į dūkstančius vaikus.

Susiję straipsniai

Dažniausiai pasitaikančios lytiškai plintančios ligos (LPL)

Prie lytiškai plintančių ligų įtrauktos ne tik klasikinės ligos, kaip, pavyzdžiui, sifilis ir gonorėja, bet ir santykinai neseniai atsiradusios LPL.

Mama užsisėdėjo namuose: ar tai gali išaugti į depresiją? Patarimai, ką daryti

Neretai mažus vaikus auginančios mamos pasijunta tarsi užrakintos namuose, nes netenka iki šeimai pagausėjant turėtos laisvės, spontaniškumo.

Kaip atpažinti nerimą ir įveikti stresą?

Koronavirusas, karas, infliacija, nestabilumas darbe, artėjanti mokslo metų pradžia: visa tai kelia sumaištį. Atrodo, kad stresas jau nieko nestebina.