Kaip žaidžia skirtingo amžiaus vaikai? Nuo kūdikystės iki pradinės mokyklos

Žaidimas – ne tik smagus laiko praleidimo būdas. Žaisdami vaikai mokosi pažinti pasaulį, lavina kalbą, vaizduotę, judesius, socialinius įgūdžius ir emocinį intelektą. Tačiau skirtingais amžiaus tarpsniais vaikai žaidžia nevienodai – tai, kas įdomu kūdikiui, greičiausiai nebesudomins penkiamečio.

Kaip keičiasi vaikų žaidimai augant ir kaip tėvai gali padėti mažiesiems mokytis per žaidimą?

Kūdikiai (0–12 mėn.)

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis pasaulį pažįsta per pojūčius ir judesius. Jam įdomu liesti, sugriebti, kratyti, mėtyti, klausytis garsų ir stebėti aplinką. Net paprasčiausias žaislo paėmimas ar kamuoliuko ridenimas yra svarbi raidos dalis.

Ką verta pasiūlyti?

• žaidimus „ku-kū“;
• minkštus barškučius ir kramtukus;
• spalvingus kamuoliukus;
• skirtingų tekstūrų žaislus;
• kuo daugiau laiko ant grindų laisvam judėjimui.

Svarbiausia šiame amžiuje – ne žaislų kiekis, o bendravimas su tėvais.

Mažyliai (1–3 metai)

Šiuo laikotarpiu vaikai tampa tikrais tyrinėtojais. Jie nori lipti, statyti, ardyti, pilti, dėlioti ir išbandyti viską, kas pasitaiko po ranka. Nors jiems patinka būti tarp kitų vaikų, dažniausiai jie dar žaidžia greta, o ne kartu.

Ką verta pasiūlyti?

• kaladėles ir konstruktorius;
• paprastas dėliones;
• pirštukų dažus;
• žaidimus su vandeniu ar smėliu;
• kuo daugiau laiko lauke.

Tokio amžiaus vaikams svarbu leisti kuo daugiau eksperimentuoti ir mokytis per bandymus.

Darželinukai (3–5 metai)

Vaizduotė šiame amžiuje tiesiog klesti. Vaikai kuria istorijas, vaidina įvairius personažus, pradeda laikytis paprastų taisyklių ir noriai žaidžia kartu su bendraamžiais.

Ką verta pasiūlyti?

• vaidmenų žaidimus;
• konstruktorius;
• piešimą ir rankdarbius;
• stalo žaidimus pagal amžių;
• bendrus žaidimus su draugais.

Taip pat verta skatinti vaiko pomėgius – jei jis domisi gyvūnais, automobiliais ar kosmosu, pasiūlykite su tuo susijusių žaidimų ir knygų.

Priešmokyklinukai ir pradinukai (nuo 6 metų)

Vyresni vaikai jau geba planuoti žaidimą, laikytis taisyklių, bendradarbiauti ir spręsti problemas. Vis dažniau atsiranda aiškūs pomėgiai, todėl vieni renkasi sportą, kiti – kūrybą, konstravimą ar stalo žaidimus.

Ką verta pasiūlyti?

• stalo žaidimus;
• galvosūkius;
• konstruktorius;
• sportinius žaidimus;
• dviračius, riedučius ar paspirtukus;
• kūrybines veiklas.

Svarbu nepamiršti ir laisvo žaidimo – ne kiekviena veikla turi būti suplanuota ar ugdanti.

Ar būtina vaiką nuolat užimti?

Ne. Vaiko raidos specialistai pabrėžia, kad nuobodulys taip pat naudingas. Kai vaikas neturi iš anksto suplanuotos veiklos, jis pats ieško būdų, kuo užsiimti, lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir savarankiškumą.

Todėl nebūtina nuolat siūlyti naujų žaidimų ar veiklų – kartais geriausia tiesiog suteikti vaikui laiko ir erdvės pačiam sugalvoti, ką veikti.

Žaidimas – geriausias būdas mokytis

Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikai mokosi skirtingai, tačiau vienas dalykas nesikeičia – žaidimas išlieka svarbiausia jų veikla. Kuo daugiau galimybių vaikas turės laisvai tyrinėti, kurti, judėti ir bendrauti, tuo daugiau naujų įgūdžių įgis natūraliai, be jokio spaudimo.