Kambarinių augalų laistymo taisyklės

Nuvytus gėlėms lauke vis labiau norisi, kad jos džiugintų akį ir širdį namuose. O kaip laistyti kambarinius augalus skirtingais jų vegetacijos etapais?

 

• Visų pirma – nelaistykite per dažnai. Tai kenkia augalams. Per gausiai ir per dažnai liejant žemė vazono dugne nespėja išdžiūti, ima pūti augalo šaknys.

 

• Augalus, kurie meta lapus, laistyti rekomenduojama dar rečiau. Tiesa, negalima leisti jiems išdžiūti.

 

• Vandenį gėlėms laistyti supilkite iš anksto į reikiamą tarą, laikykite kambaryje. Jei vanduo, kuriuo laistysite, bus šiltesnis nei kambario temperatūros, augalas augs į aukštį, jei per šaltas – šaknys jį prastai sugers, taigi gėlė gali žūti nuo vandens stygiaus, nors žemė bus ir drėgna.

 

• Augalams laistyti visai netinka virintas vanduo – jame nebėra oro.

 

• Vandentiekio vanduo turėtų laistymo taroje pastovėti ne mažiau nei parą – per tiek laiko iš jo išgaruoja gėlėms kenkiantis chloras, spėja nusėsti kitos priemaišos. Galima vandentiekio vandenį per pusę skiesti virintu vandeniu.

 

• Kambarinius augalus geriausia laistyti laistytuvėliu su siaura nosele. Srovę nukreipkite iš viršaus link vazonėlio krašto, stebėkite, kad žemės neišplauktų. Sudrėkintas žemes būtinai papurenkite.

 

• Kiek reikia laistyti, labai priklauso nuo biologinių augalo ypatybių. Kaktusus, žibuokles, geranijas reikėtų lieti mažiau, ciklamenus, primulas – daugiau.

 

• Laistymo laikas glaudžiai susijęs su aplinkos temperatūra. Nuo pavasario iki rudens augalus rekomenduojama laistyti rytais, žiemą – dienomis.

 

• Augalai laistomi tada, kai viršutinis žemės sluoksnis apdžiūsta po praėjusio laistymo. Ši taisyklė galioja ir žiemai, ir vasarai. Neilgas laiko tarpas tarp laistymų užtikrina, kad augalas gauna pakankamai oro šaknims. Tai labai svarbu normaliam augalo vystymuisi.

 

• Pastuksenus pirštu į vazonėlį galima nustatyti, ar augalą jau metas laistyti: jei žemė vazone sausa, pastuksenus išgirsite gana skardų garsą, jei drėgna – garsas bus duslus.

 

• Jei augalas ilgą laiką nelaistytas, jo šaknys ir žemė atšoka nuo vazono sienelių, taigi po pertraukos paliejus vanduo nuteka sienelėmis ir išteka iš vazonėlio angos beveik nesudrėkinęs žemių. Tokiu atveju vazonėlį turėtumėte kuriam laikui įstatyti į dubenį su vandeniu.

 

• Kartkartėmis augalą reikėtų apipurkšti vandeniu arba nuplauti po dušu. Nepamirškite tokios procedūros metu pridengti žemių. Taip pat galima lapelius nuvalyti drėgna šluoste.

 

• Ciklamenai mėgsta vėsias patalpas. Geriausiai jie jaučiasi kai oro temperatūra – apie +8. Laistyti šias gėles reikėtų taip, kad vandens nepatektų ant virš žemės esančios svogūnėlio dalies.

 

• Jei žemė ilgai nedžiūsta arba prastai sugeria drėgmę, būtina išsiaiškinti priežastį. Vėsioje patalpoje, kai oras apniukęs ir lietingas, kambaryje su langais į šiaurę gėlės laistomos nuosaikiai, neperliejant. Jei vis dėlto taip nutiko, svarbu kuo skubiau išpurenti žemę, pasirūpinti, kad augalo šaknys gautų pakankamai oro. Apskritai purenimas augalui naudingas visada.

 

• Daugumai augalų žiemą reikia mažiau drėgmės. Visų pirma tai pasakytina apie kaktusus, alavijus ir kitus sukulentus – augalus su storais stiebais ar lapais, kuriuose ilgam užsilaiko drėgmė.

 

• Augalų negalima laistyti po truputėlį, vos kelis šlakelius. Geriau kas antrą-trečią dieną, bet pakankamai gausiai, kad drėgmės gautų visa žemė, bet ant lėkštelės po vazonu nesipiltų vanduo. Vandens perteklių per 2-3 valandas reikia nupilti, kad nenupūtų jauni šaknų ūgliai.

 

• Jei žemė vazonėlyje išdžiūvo ir suskeldėjo, įberkite į ją šiek tiek medžio pjuvenų arba upės smėlio.

 

• Kambariniams augalams gaivumo suteiksite palaisčiusi juos saldintu vandeniu.

 

• Esama augalų (pavyzdžiui, ciklamenai), kuriems vasara – ramybės metas. Tuo periodu jie laistomi tik retkarčiais, į lėkštelę po vazonėliu, laikomi vėsesnėje patalpoje. Tinkamai prižiūrimi ciklamenai ilgai žydi žiemą. Tada ateina poilsio periodas, lapai gelsta, krenta, lieka tik svogūnėlis, kurį rekomenduojama pastatyti tamsioje vietoje. Kartkartėmis jam žemė sudrėkinama, kad neperdžiūtų. Po 2-3 mėnesių poilsio svogūnėlis persodinamas į naują žemę, pastatomas šviesioje vietoje ir reguliariai laistomas – ciklamenas ir vėl išaugs.

 

• Kai kurios orchidėjos visą vasarą giliai miega. Jos taip pat tuo metu laistomos labai saikingai, tik tam, kad nenudžiūtų šaknys. Per daug vandens gali sukelti nenormalų augimą, stiebas ištįs, tačiau žiedų nekraus.
 

Susiję straipsniai

Pagrindiniai patarimai, kuriuos būtina žinoti naujam šuns šeimininkui

Parsinešti namo pūkuotą padarėlį – miela ir malonu. Bet neverta pamiršti, kad tai gali būti nemenkas išbandymas tiek jums, tiek gyvūnui, tiek šeimai.

Ką daryti, jei šuo bijo vaiko?

Vaikas ir šuo – puikus tandemas. Jei sąlygos tinkamos, jie gali užmegzti stiprią, tvirtą ir ilgalaikę draugystę.

Dažniausios apželdinimo klaidos ir kaip jų išvengti

Atšilus orams dažnam iš mūsų, kuriam patinka kurti ir formuoti savo aplinką, kyla noras pakeisti sodo ar aplinkos erdvę, papuošti ją.